Knygelė skirta tėvams, pedagogams
Apie vaikų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo svarbą.
Koks yra emocinis socialinis ryšys.
Kaip yra svarbu pažinti savo emocijas.
Dar svarbiau - mokėti jas išreikšti.

Tėvus ir pedagogus vienija vienas tikslas – vaiko gerovė.
Vaikas kryptingai ugdomas tada, kai darniai sutaria šeima ir vaikų darželis, kai vaiko ugdymas lopšelyje-darželyje ir šeimoje vienas kitą papildo.

Kas tai yra socialinis ir emocinis ugdymas?
Socialinis emocinis ugdymas yra procesas, kuris apima žinių, nuostatų ir įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą.
Socialinio ir emocinio ugdymo įgūdžių valdymas:
1. Savimonė
2. Savitvarda
5. Atsakingas sprendimų priėmimas
3. Socialinis sąmoningumas
4. Tarpusavio santykių įgūdžiai

1. Savimonė
2. Savitvarda
3. Socialinis sąmoningumas
4. Tarpusavio santykių įgūdžiai
5. Atsakingas sprendimų priėmimas
Terminas ,,Emocinis intelektas" buvo pasitelktas apibūdinti sėkmę lemiančioms savybėms:

Emocinis intelektas -
tai gebėjimas suprasti savo bei kito jausmus, jog galėtume gerai sutarti su kitais žmonėmis.
Todėl, jei norime ugdyti vaiko emocinį intelektą, turime padėti išmokti įvardinti savo jausmus, o vėliau išmokyti kaip rasti efektyvų sprendimą.

Emocinio intelekto lavinimas vaikystėje padeda susirasti draugų ir puoselėti draugystę, sėkmingai įsitraukti į grupę, inicijuoti pokalbį, išklausyti, atskleisti save, pasipriešinti skriaudėjams, įveikti sunkumus, stresą, išspręsti konfliktus, būti savikritiškam, motyvuoti save sudėtingomis aplinkybėmis, nesidrovėti artumo, atpažinti, valdyti jausmus ir pan. Šie įgūdžiai padeda vaikams tapti atsakingais, rūpestingais ir veiksmingai dirbančiais suaugusiaisiais.
Vaikai, kurių emocinis intelektas aukštesnis, yra socialesni, linkę bendradarbiauti, optimistiškesni, geriau sprendžia įvairias problemas. Vaikai geriau elgiasi, yra mažiau impulsyvūs, geriau sekasi akademiniai dalykai. Jie yra laimingesni, turi daugiau draugų, didesnė tikimybė, jog gyvenime bus sėkmingi.
Taigi pedagogų ir tėvų įtaka yra didžiulė.
Darželis - ta vieta, kurioje vaikai nuolat bendrauja tarpusavyje ir su suaugusiaisiais, tad kur gali būti palankesnės sąlygos mokytis, geriau pažinti save ir kitus, bendrauti ir patiems spręsti problemas? Juk svarbu ne tik stiprinti vaikų fizinę sveikatą, bet ir mokyti pasitikėti savimi, bendrauti, susidraugauti, prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, įveikti įvairius kasdieninius sunkumus.

Vaikų, kaip ir suaugusiųjų, gyvenimas kupinas rūpesčių. Tie rūpesčiai kartais nedideli, greitai išsprendžiami, tačiau kartais tenka išgyventi ir didesnių bėdų. Į pagalbą vaikams atkeliauja Kimočis ir Zipio draugai.


Lopšelyje-darželyje įgyvendinama socialinio-emocinio intelekto lavinimo programa ,,Kimočis" ikimokyklinio amžiaus vaikams. Ši programa smagi, įtraukianti, nepaliekanti nė vieno nuošalyje. Vaikams labai patinka išsipasakoti Kimočio žaislams, kurie yra tarsi tiltas tarp suaugusiųjų ir vaikų.

Dalydamiesi išgyvenimais, kalbėdami apie jausmus vaikai ugdosi pasitikėjimą, geranoriškumą, savimonę, dėkingumą, savikontrolę, gebėjimą greitai atgauti jėgas, nusiraminti, suprasti bei valdyti savo emocijas, globoti ir rūpintis kitais, kurti tvirtus santykius, priimti atsakingus sprendimus ir konstruktyviai spręsti keblias situacijas.

Taip pat lopšelyje-darželyje įgyvendinama tarptautinė ankstyvosios prevencijos programa ,,Zipio draugai", skirta 5-6 metų amžiaus vaikams. Šia programa siekiama pagerinti emocinę vaikų savijautą, padedama jiems įgyti socialinių ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimą. Vaikai žaisdami kartu su mažu vabalėliu Zipiu išgyvena įvairias gyvenimiškas situacijas, analizuoja jas, įtvirtina galimus sprendimus.


Taigi, kokiomis priemonėmis mes galime padėti vaikams ugdyti emocinį intelektą, socialines emocines kompetencijas:

* Priimkime vaiko emocijas bei emocinį atsaką.
* Leiskime vaikui išgyventi emocijas, kokios jos bebūtų. Nesmerkime už negatyvias emocijas. Džiaukimės kartu, kai vaikui gera.

* Padėkite vaikui įvardinti savo emocijas.

* Paskatinkite vaiką kalbėti apie savo jausmus.
* Padėkime suprasti, kaip gali jaustis kitas žmogus.


*Padėkime vaikui atpažinti, kada jam kyla įtampa ir kas jam kuria stresą.

* Išmokykime vaiką nusiraminti.
* Mokykime vaiką alternatyvių būdų išreikšti savo nemalonią, įtemptą emocinę būseną.

* Mokykime vaiką spręsti problemas.
* Atpažinkime, kas motyvuoja vaiką atlikti dalykus, geriausiai kaip jis gali.
* Mokykime vaiką, klausyti ir kalbėti taip, jog jie gebėtų spręsti konfliktus bei priimti sprendimus, kuriuose abi pusės laimi.

Stenkitės sau priminti:
,,Vaikas visuomet mane stebi ir iš manęs mokosi".

Ką Jūs darote, kad padėtumėte vaikui išmokti suprasti savo ir kitų jausmus, bei gerai sutarti su kitais žmonėmis?

Rekomenduojama literatūra

Panaudoti šaltiniai:

