„Amatas“ – dirbinių gaminimas rankomis.

Amatininkai, kuriuos esame įpratę matyti Kaziuko mugėje ir kitose, visoje Lietuvoje vykstančiose mugėse, iš tiesų gali patvirtinti patarlės „Amatą mokėdamas, duonos nemaldausi“ teisingumą. Jie pragyvenimui užsidirba savo rankomis lipdydami puodynes, pindami krepšius, rišdami verbas.

PYNIMAS. Iš vytelių pinami krepšiai, dėžės, skrybėlės, baldai  ir kiti daiktai.

Lietuvoje pinama nuo neatmenamų laikų. Kiekvianame kaime buvo savas pynėjas, pindavęs krepšius kasdienei buičiai. Jie daugiausia buvo skirti bulvėms ir kitoms daržovėms, obuoliams, uogoms bei grybams rinkti.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dažniausiai pinama iš karklo vytelių. 

PUODININKYSTĖ vienas seniausių amatų – molinių indų gamyba.

Lietuviai iš molio žiedžia puodus, gamina švilpynes, o mūsų proseneliai molį naudodavo ne vien tik papuošti buičiai, bet ir susišildyti. 

Visiems gerai žinoma mįslė: „Žiemą brolis, vasarą molis“. 

Ir, žinoma, čia kalbama apie krosnį.