Tai gražiai skambėjo žodžiai:
Laukas, pieva, kelias, upė.
Tai gražiai iš jų išaugo
Vienas žodis – LIETUVA!  (Just. Marcinkevičius)

                            Lietuva

Lietuva - tai mano kraštas.

Ji graži kaip snaiges raštas,

Ji žalia kaip beržynėlis.

Ji šilta kaip spindulėlis.

Upės, jūros ir miškai,

Slėniai, pilys ir kalnai,

Tai gražiausi jos vaizdai

Manyje išliks ilgai.

Myliu savo šalį

Visa širdimi,

Lietuva, šalele, esi nuostabi. 

Šegždaitė Klaudija

                          Lietuva

Čia Lietuva, graži tėvynė,

Miškai, laukai ir kloniai.

Čia žalios kalvos, lygumos ir upės, 

Čia aš linksmai bėgioju.

Čia aš gimiau, mažoj Lietuvoj,

taip pat mama, tėtis, sesės broliai.

Ir aš džiaugiuosi , kad esu 

Savoj gimtinėj mylimoj.

Lietuva graži šalelė.

Kitos gimtinės aš nerasiu,

Nes kiekvienas šios šalies kampelis

primins man tėviškėlę brangią.

Grublytė Emilija

                          Lietuva

Lietuva maža valstybė. 

Ji pati gražiausia.

Čia miškai ir gėlės žydi, 

upės teka, ežerai,

Paukščiai grįžta į gimtinę.

Mes - linksmi vaikai. 

Jūrą Baltijos mes turim, Gedimino pilį

Ir dar daug gražių vietelių mūsų Lietuvėlėj . 

Myliu savo šalį gražią.

Ji pati geriausia.

Tegul būna visi žmonės patys laimingiausi.

Urbikas Vitenis

              Lietuva

Aš norėčiau būti paukštelis

Ir apskristi visą Lietuvėlę,

Savo gimtąją žemelę,

Kur aš augu ir tuo didžiuojuos.

Tavo laukais ir pievom,

Kurios kvepia ryto rasa.

Ir man patinka vaikščioti

Ant tavo lietaus lašelių.          

Kalnaitytė Urtė

                               Lietuva

Lietuva - mano gimtinė.

Čia aš augu, mokausi.

Ji mažytė skruzdėlytė, 

Ir stipri, ir išdidi. 

Ji išties pagalbos ranką kiekvienam gyvūnui, žmogui.

Lietuva, ji neturtinga,

Bet ji bus manoj širdy.

-

Kazlauskaitė Ela

Lietuvėlė

Lietuvėlė - tai mieli namai,

Lietuvėlė - ji gražiausia iš visų.

Ir kad ir kur išvykčiau,

Savo gimtinės niekuomet nepamiršiu.

Šviečia saulė,

Pievos žydi.

Ir kraujas čia mūsų.

O visa tai - Lietuvėlė manoji.

Valaitytė Austėja

Tėviškė manoji

Lietuva, tėviškė manoji.

Čia saulėj juokias ežerai,

Čia žalios žolės tartum ežerai banguoja,

Čia miško kvapas lyg gėlelių aromatas.

Turime upę, didelę galingą.

Nemuno pakrikštytą vardu.

Turime ir kalną,, aukštą aukštą.

Rambyne, pasirodyki ir tu!

Ar nepaminėjau aš pilies?

Senos senos, gražios gražios.

Stovi sostinės ji vidury.

Gedimino pilis, širdies virpulys.

Turime ir pastatų išlikusių.

Katedra, įžymus statinys...

Palaidoti jo požemiuos didieji kunigaikščiai,

Kaip Vytautas Didysis, ir kiti...

Mums motulės čia lopšines dainavo,

Mums tėveliai čia pasakas sekė.

Mes čia augame dideli ir linksmi.

Tėviške brangi, tu širdelės džiaugsmas esi.

Be tavęs būtų sunku gyventi,

Neturėčiau į ką atsiremti,

Nematyčiau gražiausių vietovių,

Nematyčiau vieningiausių žmonių.

Tad mylėkime savo šalelę,

Saugokime ir ginkime ją.

Nesvarbu, kas bus rytoj ar po rytojaus, 

Gyvenk ir džiaukis šia diena!

Lacytė Emilija

Tėvynė

Tai čia tėvynė mūsų,

tai čia ta mūsų žemė,

kurią mylėsim, gerbsim

ir niekad neapleisim.

Mes ginsim ją nuo priešų

už rankų susikibę

ir dainą jai dainuosim,

kad niekad nepaliksim.

Venckauskaitė Augustė

             Lietuva

Čia mano žemė, mano kraštas,
Čia aš gimiau ir augau.
Nuostabi ši Tėvynė yra
Mylėsiu aš ją visada.

Stebiu medžius, paukščius, laukus
Ir akių negaliu atitraukti.
Juk tai mano gražioji Tėvynė,

Su kuria nesiskirsiu per amžius.

Majoravičiūtė Elzė