Senai senai gyveno šuo vardu Jiesia. Šis šuo buvo geraširdis ir mėgdavo padėti visiems kaimo žmonėms.

Jis gyveno kaimelyje netoli skardžio. Vieną kartą jis sutiko seną moteriškę.

Šuneli mielas, ar galėtum man padėti?

Žinoma!

Tada nunešk mano anūkei Ugnei kibirą šviežio vandens!

Senelė papasakojo jam apie jos anūkę Ugnę, kuri buvo suparalyžiuota nuo klubų žemyn, tad turėjo gyventi ramiai miestelio pakraštyje prie skardžio.

Pasiruošęs ilgam žygiui per mišką jis nugriuvo duobėn iškarto įstatęs leteną į žalią tankumynę.

Ta duobė iš tikrųjų buvo juodoji skylė, kuri nugabeno jį prie Ugnės namo.