Seniai seniai, gyveno toks berniukas vardu Pasakėlė. Jį taip pavadino, nes

vos pradėjo kalbėti, tai pasakas sekdavo, kurias jam sekdavo mama. Jo broliai skundėsi, kad Pasakėlė daugiau kalba negu dirba.

Taip po kelių savaičių jis pasakė tėvams, kad  išeina iš namų ir, kad jiems be jo bus geriau. Kaip tarė, taip ir padarė. Susikro-

vė mantą ir išėjo...

Ėjo gerą kelio galą ir pamatė senelį laikantį knygą bei žvakę. Jis atrodė  nuskurdęs, nes per jo apiplyšusius drabužius matėsi jo šonkauliai.

Staiga senelis pasakė, kad jei jam duos duonos, jis pats atsilygins knyga ir žvake.

Ką jau darys bernelis, davė jam duonos. Kai senelis davė jam daiktus, kuriuos prižadėjo duoti pasakė:

- Knygoje bus žemėlapis į Saulės dvarą, kuriame visi gyvena laimingai, tad sėkmės!

Atsisveikinęs su seneliu, berniukas ėjo toliau. Kartais žvilgtelėdavo į gautą žemėlapį, ar eina teisingu keliu. 

Galų gale jis priėjo milžinišką ežerą, bet ne vandens, o oranžinio žaižaruojančio skysčio. Tai buvo lava! Vos ikišo pagaliuką ir šis iškart užsidėgė. Numetęs pagaliuką jis pagalvojo, kad kaip būtu puiku turėti erelio sparnus.

Užsimerkęs galvojo apie sparnus ant nugaros. atsimerkė ir pasižiūrėjęs sau už ngaros aiktelėjo. Iš nugaros buvo išlindę milžiniški sparnai!

Perskridęs lavos ežerą, Pasakėlė keliauja toliau link Saulės dvaro. Ėjo labai ilgai, kad net kojas jam suskaudo.

Užsimerkė ir galvojo apie vežimą su arkliais. Atsimerkė ir mato, kad sėdi vežime kurį (kaip jis ir norėjo) traukė arkliai.

Taip be jokių sunkumų važaivo toliau.

Važiavo ir važaivo, kol pamatė aptvertą teritoriją su ženkleliu, kuris skelbė ,,ATSARGIAI!!! Milžinų žemės!!! Neeiti!!!"

Dabar jaunikaitis pagalvojo, kad norėtų nematomas praeiti pro milžinus, kurie jo manymu buvo 5-8 pėdų aukščio.

Užsimerkė ir atsimerkęs savęs nematė. Jis tapo nematomu.

Iš lėto slinko tarp išrautų medžių, milžinų pėdų. Po valandėlės jis pamatė ženkliuką, kuris skelbė ,,Milžinų teritorija baigiasi čia". Apsidžiaugęs suriko ir pasiruošė bėgti, bet kažkas pastojo jam kelią. Tai buvo milžinas. pasakėlė vos nenualpo pažiūrėjęs į viršų.

Tačiau iš jo rankų išsprūdo knyga ir žvakė. jos pradėjo mušti nedorelį. Taip berniukas pabėgo.

Po kelių dienų Pasakėlė privažaivo vandenyną. Jis vėl užsimerkė ir pagalvojo apie gerą valtį. Atsimerkė ir pamatė dailią valtį. Apsidžiaugęs bernelis iš karto išoko į valtį. 

Vos jis atsisėdo valtis pati pradėjo plaukti, atrodė, kad klauso minčių. Taip plaukė ir plaukė, kol pasiekė salą, kurioje pagal žemėlapį turėjo būti Saulės dvaras.