Kristijonas Donelaitis buvo poetas.

     Gimė Lazdynėliuose 1714-01-01 m., pabaigė Karaliaučiaus universitetą.

     Liuteronų kunigas , lietuvių grožinės literatūros pradininkas.

     K.Donelaičio „Metų“ ciklą sudaro 4 dalys, suskirstytos pagal metų laikus: ,,Pavasario linksmybės", ,,Vasaros darbai", ,,Rudenio gėrybės" ir ,,Žiemos rūpesčiai". Poema parašyta apie 1760–1765 m. Sukurta kvantitatyviniu daktiliniu hegzametru, kuris būdingas senovės graikų ir lotynų poezijai. 

      Mirė Tolminkiemyje, Rusijoje 1780-02-18, būdamas 66 metų.

     Parašė kūrinius: ,,Metai", pasakėčias, ,,Die Jahreszeiten",  ,,De jaargetijden" ,

,,Litauische Dichtungen" ir dar 16 kitų. 

     „Metus“ pirmą kartą 1818 m. Karaliaučiuje išleido Liudvikas Rėza. Jis Donelaičio 4 metų laikų ciklo tekstą kiek patrumpino, paredagavo, sujungė į vieną kūrinį ir pavadino „Metais“

   ,,Metai" išversti į vokiečių, anglų, rusų, suomių, čekų, baltarusių, bulgarų, vengrų, lenkų, latvių, japonų, jidiš, prancūzų, italų, gruzinų ir esperanto kalbas.  

                     Pavasario linksmybės

Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą

Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama juokės. 

Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo, 

Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto. 

Tuo laukus orai drungni gaivydami glostė 5 

Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė. 

-----------------------------------------------

atkopdama -  lipti (aukštyn, žemyn),

svietas - pasaulis, žemė

sugaištis - dingimas, nykimas, žlugimas

gaivydami - gaivindami

pramonė -  sumanymas, mintis, išdaiga

Jau saulė vėl kildama žadino pasaulį

Ir žiemos šaltos kruopščius darbus griaudama juokėsi.

Šalčių išdaigos ir su ledais nykti pradėjo

Ir putodamas sniegas visur nieku pavirto.

Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė

Ir visokias žoleles prisikelti kvietė. 

Krūmai su šilais visais išsibudino keltis, 

O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas. 

Vislab, kas rudens bjaurybėj numirė verkdams,

Vislab, kas ežere gyvendams peržiemavojo 10 

Ar po savo keru per žiemą buvo miegojęs, 

Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikyt.

-----------------------------------------------

Klonis - slėnis, 

skranda - kailiniai, 

vislab - viskas,

bjaurybė - bjaurus daiktas, šlapumas, subjurimas,

keras - augalas su kamienu ir šaknimis.

Krūmai su šilais visais išsibudino keltis,

O laukų kalnai su slėniais pametė kailinius. 

Viskas, kas rudens šlapume numirė verkdamas, 

Viskas, kas ežere gyvendamas peržiemojo

Ar po savo keru per žiemą buvo miegojęs,

Viskas  pulkais išlindo vasarą sveikint.

Varnos ir varnai su šarkoms irgi pelėdoms, 

Pelės su vaikais ir kurmiai šilumą gyrė. 15 

Musės ir vabalai, uodai su kaimene blusų

Mus jau vargyt vėl pulkais visur susirinko 

Ir ponus taip, kaip būrus, įgelt išsižiojo.

-----------------------------------------------

Kaimenė - būrys gyvulių, 

būras - valstietis, 

įgelti - įkąsti.

Varnos ir varnai su šarkoms irgi pelėdoms, 

Pelės su vaikais ir kurmiai šilumą gyrė. 

Musės ir vabalai, uodai su būriu blusų

Mus jau varginti vėl pulkais visur susirinko 

Ir ponus taip, kaip valstiečius, įgelt išsižiojo. 

Bet ir bitins jau šeimyną savo pabudyt 

Ir prie darbo siųst bei ką pelnyt n’užsimiršo. 20 

Tuo pulkai jų pro plyšius išlįsti pagavo 

Ir lakstydami su birbynėms žaisti pradėjo; 

O vorai kampuos sėdėdami verpalus audė

Irgi medžiot tinklus tyloms kopinėdami mezgė.

Bet ir meškos, ir vilkai šokinėdami džiaugės 25

Ir suplėšyt ką tyloms į pagirį traukės.

-----------------------------------------------

Pabudyti - prikelti, pabudinti, 

pelnyti -  uždirbti , turėti pelna, 

birbynė - pučiamasis lietuviu liaudies instrumentas,

verpalai -  iš plaušeliu verti  siūlai,

kopinėti- kopti

Bet ir bitinas savo šeimyną pabudinti

Ir siųsti dirbti ir  bei ką pelnyti užsimiršo.

Tuo pulkai jų pro plyšius lįsti pradėjo

Ir lakstydami su birbynėmis žaisti pradėjo,

O vorai kampuose sėdėdami siūlus audė

Irgi medžioti tinklus tylomis laipiodami mezgė.

Bet ir meškos, ir vilkai šokinėdami džiaugės

Ir suplėšyt ka tyliai į pagirį traukės.

 Ale kokie dyvai – nei viens iš didelio pulko 

Verkdams ar dūsaudams mus lankyt nesugrįžo; 

Ne! ne verkt, bet linksmytis visi susirinko: 

Nės darbai žiemos visur jau buvo sugaišę 30 

Irgi pavasaris ant visų laukų pasirodė. 

Tuo po tam pašaliai visi kribždėti pagavo 

Irgi, bešūkaujant pulkams, ošims pasikėlė. 

-----------------------------------------------

Dyvai - nuostabus dalykas,

pašaliai - dirvos, pievos,

kribždėti -judėti. 

Ale kokie nuostabus dalykai – nei vienas iš didelio pulko 

Verkdams ar dūsaudams mus lankyt nesugrįžo; 

Ne! ne verkt, bet linksmintis visi susirinko: 

Nės darbai žiemos visur jau buvo sugaišę 

Irgi pavasaris ant visų laukų pasirodė. 

Tuo po tam dirvą visi judėti pagavo 

Irgi, bešūkaujant pulkams, ošimas/garas kilo. 

Viens storai, o kits laibai dainuoti mokėdams 

Ir linksmai lakstydams ik debesių kopinėjo; 35 

O kits ant šakų kopinėdams garbino Dievą.

----------------------------------------------------------------

Laibas - plonas, lieknas.

Vieni storai, o kiti plonai dainuoti mokėdami 

Ir linksmai lakstydami iki debesų kopinėjo; 

O kitas ant šakų kopinėdamas garbino Dievą

Bet ir valgių dėl skūpų nei viens nesiskundė. 

Rūbai šio ir to didei jau buvo nudilę; 

O tūls lopytą parlėkdams parnešė kuodą

Ir pasisotyt ant laukų vos mažumą rado. 40 

O štai ir taipo parvargęs nieks nedejavo, 

Bet visi visur sumišai šokinėdami džiaugės. 

-----------------------------------------------

Skūpas - menkas, negausus,

didei - daug, didžiai, labai, 

tūlas - dažnas,

pasisotyti - pasisotinti,

sumišai - mišriai, įvairiai, visaip, 

taipo - taip, 

sumišai - įvairiai, visaip.

Bet ir dėl menko valgio nei vienas nesiskundė,

Rūbai šio ir kito buvo labai susidėvėję,

O dažnas parlėkė ir menku, lopytu kuodu

Ir pasisotinti laukuose mažai rado. 

O štai ir taip  parvargęs niekas nedejavo,

Bet visi visur visaip šokinėdami džiaugėsi.

Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas 

Ir gaspadoriškai ant kraiko tarškino snapą. 

Taip besidžiaugiant jam štai jau ir jo gaspadinė 45 

Iš šaltos gaspados vėl išlindusi rados 

Ir su savo snapu meilingą sveikino draugą. 

Kraiką jie visur didei sudriskusį rado; 

Ogi namus naujus, užpernai tikt budavotus, 

Rado ant visų kampų permier pagadytus.

-----------------------------------------------

Gaspadoriškai - šeimininkiškai,

kraikas -  šiaudai,

gaspadinė - šeimininkė,

gaspada -  viešbutis, namas, butas,

rados - atsirado,

užpernai - praeitais metais,

permier  - per daug,

pagadyti - pagadinti,

budavoti - statyti.

Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas 

Ir kaip šeimininkas ant šiaudų tarškina snapą. 

Taip besidžiaugiant jam štai jau ir jo šeimininkė

Iš šalto būsto vėl išlindusi atsirado

Ir su savo sapnu meiliai sveikino draugą.

Kraiką (lizdo) jie visur labai sudriskusį rado;

Ogi namus naujus užpraeitais metais tik statytus,

Rado visuose kampuose per daug sugadintus.

Sienas ir čytus ir daug naujintelių sparų

Vėjai su sparnais nuo kraiko buvo nuplėšę. 

Durys su langais ir slenksčiais buvo nupuolę; 

Ogi troba visa visur iškrypusi rodės; 

Todėl tuo abu, kaip reik tikriems gaspadoriams, 55 

Vislab vėl taisyt ir provyt sukosi greitai.

-----------------------------------------------

Čytas - stogo galas,

Sparas - gegnė,

nupulti - pažemėti, 

kraikas - šiaudai,

troba - namelis,

gaspadoriai - šeimininkai,

vislab - viskas,

provyti - gaminti.

Sienas ir stogo galus ir daug naujų gegnių

Vėjai su sparnais nuo šiaudu buvo nuplėšę.

Durys su langais ir slenksčiais buvo pežemėję;

Ogi namelis visa visur sukrypęs atrodė;

Todėl tuo abu, kaip reikia tikriems šeimininkams,

Viską vėl taisyt ir gamint sukosi greitai.

Vyrs tuojaus žagarų budavonei parnešė glėbį; 

O gaspadinė jo pūstynes mandagiai lopė. 

Taip po tam abu, daug dirbę bei trūsinėję, 

Valgį sav sužvejot pas klaną nulėkė greitai 60 

Ir, kelias varles bei rupuižes paragavę, 

Dievui iš širdies visos viernai dėkavojo. 

Tu, žmogau niekings! mokykis čia pasikakyt 

Ir pasisotindams gardžiaus n’užmiršk savo Dievą.

-----------------------------------------------

Žagarai - augalo stiebai,

budavoti - statyti,

gaspadinė - šeimininkė,

pūstynė - sugriauta vieta

mandagiai - meiliai, maloniai, dailiai, apsukriai,

triūsinėti - kruopščiai dirbti,

klanas - nedidelė bala, 

viernai -  dorai, ištikimai, nuoširdžiai,

kakėti - ištesėti, ištekti, ištverti; išsigalėti.

Vyras tuojau žagarų statyboms parnešė glėbį;

O šeimininkė jo sugriautas vietas dailiai lopė.

Taip abu daug dirbę bei  darbavęsi,

Valgio sau sužvejot į balą nulėkė greitai. 

Ir, kelias varles bei rupūžes paragavę,

 Dievui iš širdies visos nuoširdžiai dėkojo. 

Tu, žmogau niekingas! mokykis čia (už)tektti 

Ir pasisotindamas gardžiai neužmiršk savo Dievo.

 Krūmus ir girias visokios ošino dainos; 65 

O laukus visur bei pievas skambino garsai. 

Gegužės ir strazdai sumišai lakstydami žaidė

Ir Sutvertojį linksmai rykaudami gyrė. 

Kregždės su lengvais sparnais aukštai pasikėlė

Irgi bešūtydamos nei kulkos šaudė per orus, 70 

O paskui valgius prastus be priprovų valgė

Ir pasivalgiusios pluškėjo pasaką savo.

-----------------------------------------------

Ošinti - ošti,

gegužė - gegutė,

sumišai -mišriai,

Sutvertasis - Sutvėrėjas, Dievas, 

rykauti - rėkauti, šūkauti ,

priprovai - prieskoniai,

pluškėti - taukšti, pliaukšti, pliurpti,

pasaka - fantastinis kūrinys, istorija. 

Krūmuose ir giriose visokios ošė dainos; 

O laukus visur bei pievas skambėjo garsais. 

Gegužės ir strazdai kartu lakstydami žaidė 

Ir Sutvėrėją linksmai rėkaudami gyrė. 

Kregždės lengvais sparnais aukštai pasikėlė 

Irgi juokaudamos kaip kulkos šaudė ore.

O paskui valgius visokius be prieskonių valgė

Ir prisivalgiusios pliurpė pasaką savo. 

Gervins ik debesių juodų dyvinai kopinėdams 

Ir nei verkdams irgi dejuodams skambino dangų; 

Bet tai ne verksmai, kad jis taip skambina šaukdams, 75 

Ne! jis nor pamokyt, kaip Dievo didė galybė

Ir paukštelių balsuos yr didei stebuklinga. 

Žvirbliai su vaikais žodžius girdėdami tokius: 

,,Rods, – tarė, – mūs giminė taip jau vis šlovina Dievą.“ 

-----------------------------------------------

Priprovų - prieskoniai,

pluškėjo - žmogaus visas gyvenimas,

dyvinai - nuostabus,

ikšiol - iki šiol,

kytriai - gudriai.

Gervinas ligi debesų aukštai kildamas

ir nei verkdamas ir nedejuodamas aidėjo danguje. 

Bet tai ne verksmai, kad jis taip skamba šaukdamas,

Ne! jis nori pamokyt, kaip Dievo didelė galybė

Ir paukštelių balsuos yra labai stebuklinga.

Žvirbliai su vaikais žodžius girdėdami tokius:

,,Rodos, - tarė, - mūs giminė taip jau vis šlovina Dievą."

 Bet lakštingala, dar ikšiol kytriai pasislėpus, 80 

Laukė vis, iki kožnas bus savo dainą pabaigęs. 

Todėl ji paskiaus kasmets vis pradeda šūkaut 

Ir nakties čėse, kad sviets jau miegt įsigūžtęs, 

Sav viena tamsoj budėdama garbina Dievą, 

O išaušus jau, kad mes iš patalo kopam, 85 

Kartais budina mus ir mūsų linksmina širdis. 

------------------,-----------------------------

Kytrus - gudrus,

kožnas - kiekvienas,

paskiaus - paskiausia, 

čėsas - laikas,metas,

svietas - pasaulis ,

įsigūžti - susispaustii į krūva,

sav - savo,

kopti - kilti ,

Bet, lakštingala, dar iki šiol gudriai pasislėpus,

Laukė vis, iki kiekvienas bus savo dainą pabaigęs.

Todėl ji paskiau kasmet vis pradeda šaukti

Ir nakties laikas, kad pasaulis jau miega susispausti,

Save viena tamsoje budėdama garbino Dievą,

O išaušus jau, kad mes iš patalo kylam,

Kartais žadina mus ir mūsų linksmina širdis.

Ak, šlovings Dieve, kaip dyvins tavo sutaikyms! 

Kad mes rudenyj ar žiemos čėse pasislėpę

Ir susirietę pas meilingą kakalį krankiam, 

Tai ir tu, paukšteli miels, pas mus nesirodai, 90 

Bet taip jau, kaip mes, tamsoj pasislėpusi lindai 

Ir mažu savo glūpas muses sapnuodama gaudai. 

-----------------------------------------------

Dyvinas - nuostabus,

sutaikymas - sutapimas,

meilingas - mielas,

kakalys - krosnis ,

krankti - miegoti, knarkti,

glūpas -kvailas.

Ak, šlovingas Dieve, kaip stebuklingai tu sutaikei/tau sutapo!

Kad mes rudenį ar žiemos metu pasislėpę

Ir susirietę ant malonios krosnies miegam,

Tai ir tu, paukšteli mielas, pas mus nesirodai,

Bet taip jau, kaip ir mes, tamsoj pasislėpus lindi

Ir gal savo  kvailas muses sapnuodama gaudai.

O štai, kad mes vėl linksmi pavasarį švenčiam 

Ir savo darbus ant laukų jau dirbt pasitaisom, 

Tuo ir tu, savo skambantį nutvėrusi vamzdį, 95 

Su visokiais balsais ir dainavimų garsais 

Ragini mus pasidžiaugt ir mūsų lengvini darbus.

--------------------------------------------------------------------

Raginti - liepi,

šūkaut - garsiai šaukti.

O štai, kad mes vėl linksmi pavasarį švenčiam,

Ir savo darbus laukuose jau dirbti pasiruošiam

Tuo ir tu, savo skambantį vamzdį nusitvėrusi, 

Su visokiais balsais ir dainavimo garsais

Ragini mus džiaugtis ir palengvini mūsų darbus.

 Ale sakyk, gaidel! dėl ko tu vis pasislėpus 

Ir, kad pradeda temt ar naktyj, paderi šūkaut? 

Kodėl taip didei slapais su pasaka savo? 100 

Juk sviets visas, ar būt būrs, ar pons įsirėmęs, 

Ir vaikai be buksvų, ir krunėdami diedai, – 

Kožnas ir kiekviens tavo šauną garbina dainą, 

Kad tu mums dyvus linksmų lakštingalų čiauški. 

-----------------------------------------------

Paderi - pradedi?,

pasaka - istorija, pasakojimas, 

sviets - pasaulis,

būrs, būras - valstietis,

leksika - žodžiai, žodynas,

kriunėti - sirgti, 

diedai - seniai, seni žmonės,

šaunas - šaunus, 

kožnas - kiekvienas, 

čiauškėti- plepėti.  

Dyvas - nuostabus dalykas.

Ale sakyk, paukšteli! dėl ko tu vis pasislėpus

Ir kada pradeda temti ar naktyje, pradedi garsiai šaukt?

Kodėl taip didžiai slapstaisi su pasakojimu savo?

Juk pasaulis visas, ar būtų valstietis, ar ponas įsirėmęs,

Ir vaikai nekalbantys, ir sergantys seniai,- 

Kiekvienas ir kiekvienas tavo šaunią garbina dainą, 

Kad tu mums nuostabių dalykų, linksmų lakštingalų čiauški.

Tu vargonų bei cimbolų niekini garsą. 105 

Smuikai tav ir kanklys tur su gėda nutilti, 

Kad rykaudama tu savo saldų pakeli balsą

Ir kinkyt, paplakt, nuvažiuot išbudini Jurgį! 

-----------------------------------------------------------------------------

Cimbolai - panašus į kankles styginis instrumentas,

kanklys - kanklės,

rykauti - šaukti, išduoti garsą.

Lakštingalos čiulbėjimas:

https://www.youtube.com/watch?v=J5GOuCVVaVM 

Tu vargonų bei simbolių naikini garsą.

Smuikai tavo ir kanklės turi su gėda nutilti, 

Kad šaukdama tu savo saldų pakeli balsą 

Ir kinkyti, paplakti, nuvažiuoti išbudini Jurgį!

---------------------------------------------------

Lakštingalos pamėgdžiojimas

Jurgut, Jurgut!

Kelk, kelk!

Kinkyk, kinkyk, kinkyk!

Patepk, patepk, patepk!

Važiuok, važiuok!

Paplak, paplak, paplak!

Bėruk, bėruk, bėruk!

Greičiau, greičiau!

Trauk, trauk, trauk!

Na, na, na, na, tir, tir...

Sustok, sustok!

 Kad prieš vakarą tu pasislėpus pradedi juoktis, 

O mes daug prisivargę jau į patalą virstam, 110 

Tai tu tarp kitų paukštelių nei karalienė

Vis dailiaus ir šlovingiaus savo šūkteri šūtką. 

O kad kartais kobotą mes tavo pamatom, 

Tai tu mums nei žvirblis būriškas pasirodai. 

Tu sermėgų poniškų, puikiai padarytų, 115 

Ir žiuponiškų turbonų niekini rėdą; 

Bet vis nei būrka prastai viešėdama čiauški.

-----------------------------------------------

Šūtka - juokavimas, juokelis,

Dailus- gražus, puikus,

kobotas - šiltas drabužis,

būriškas - valstietiškas,

sermėga - viršutinis drabužis,

žiuponas - švarkas, ponas, bajoras,

turbonas- kepuraitė,

rėdas - valdžia, luomas, apdaras, papuošalas,

prastai - nesudėtingai, neįmantriai,

Kad prieš vakarą tu pasislėpus  pradedi juoktis, 

O mes daug privargę jau į patalą virstam,

Tai tu, kitų paukštelių karaliene,

Vis puikiau ir šlovingiau savo šūkteli juokelį.

O kad kartais drabužį mes tavo pamatom,

Tai tu mums ne kaip žvirblis valstietiškas atrodai.

Tu drabužių poniškų, puikiai pasiūtų,

Ir  bajoriškų kepuraičių niekini pasipuošimą;

Bet vis nei valstietė neįmantriai svečiuodamiesi čiauški (giedi).

Ak! ir tarp žmonių daugsyk taip jau nusiduoda, 

Kad ant svieto šio mainų tikrai padabojam. 

 Diksas, ans žioplys, mieste didei pasipūtęs 120 

Ir su rūbais blizgančiais kasdien išsirėdęs, 

Nei dievaitis koks tarp būrų skiauturę rodo; 

O kad kartais mes jo glūpą girdime kalbą, 

Tai ir būrs tur spjaudyt ir didei nusidyvyt; 

Ypačiai kad apjekėlis toks niekina Dievą 125 

Ir besišypsodams kaip pons glūpumą parodo.

-----------------------------------------------

Nusiduoti - atsitikti, 

mainai - keitimasis, permaina, 

padaboti - nusaugoti, pažiūrėti,

didei - didžiai, labai,

glūpas - kvailas

būras - valstietis

dyvytis - stebėtis

apjekėlis  - apakėlis.

Ak! ir tarp žmonių daugsyk taip jau atsitinka,

Kad ant pasaulio šio permainų tikrai pamatome.

Diksas, anas žioplys, mieste labai pasipūtęs. 

Ir su rūbais blizgančiais kasdien pasipuošęs,

kaip dievaitis koks tarp valstiečiu skiauterę rodo,

O kad kartais mes jo kvaila girdine kalbą,

Tai ir valstietis turi spjaudyt ir didžiai  stebėtis,

Ypač, kad apakėlis toks niekina Dievą

Ir besišypsodamas kaip ponas kvailumą  parodo.

Ak! kiek sykių Krizas, į vyžas įsinėręs 

Ir savo skrandą būrišką viešėt užsimovęs, 

Po prastu savo stogu nei lakštingala čiauška, 

Kad širdingai jis savo Dievą pradeda garbint. 130 

-----------------------------------------------------------------------

Vyža - iš karnų pintas senovinis autuvas,

įsinerti - apsiauti, įsispirti, 

skranda - kailiniai, 

būriškas - valstietiškas, 

viešėti - svečiuoti, 

nei - kaip. 

Ak! kiek sykių Krizas, į vyžas įsispyręs

Ir savo  svečiuose kailinius valstietiškus užsimovęs, 

Po prastu savo stogu kaip lakštingala čiauška, 

Kad širdingai jis savo Dievą pradeda garbint.

Tu, paukšteli miels! ne poniškai prisivalgai. 

Riebūs mūs lašiniai bei dešros tav nepatinka, 

Ir keptų bei virtų valgių mūsų nenori. 

Tu neliūbiji pyragų neigi ragaišių

Irgi nevožiji gardžiausio gėrimo ponų; 135 

Bet, pasisotinusi prastai, tikt vandenio trokšti. 

---------------------------------------------------------------------------

Tav- tau, 

neliūbyti-mėgti, 

neigi - nei, 

nevožyti - niekinti.

Tu, paukšteli miels! ne poniškai prisivalgai. 

Riebūs mūsų lašiniai bei dešros tau nepatinka, 

Ir keptų bei virtų valgių mūsų nenori. 

Tu be mėgsti pyragų nei ragaišių

Irgi niekini gardžiausio gėrimo ponų; 

Bet, pasisotinusi prastai, tikt vandenio trokšti. 

.

Tikt n’užmiršk, gaidau! per daug giedodama valgyt. 

Imk drąsa, nečėdyk, kas mums birbina galvas. 

Valgyk sav sveika, kad nori, vabalą margą! 

Valgyk grikvabalius, muses ir dyviną žiogą! 140

-----------------------------------------------------

čėdyti - nesaugoti, netaupyti,

grikvabalis - karkvabalis, 

dyvinas - stebuklingas.

Tikt n’ežmiršk, gaideli/paukšteli! per daug giedodama pavalgyt. 

Imk drąsiai, nesaugodama, kas mums birbina galvas. 

Valgyk sau sveika, kad nori, vabalą margą! 

Valgyk karkvabalius, muses ir stebuklinga žiogą! 

Valgyk skruzdėles ir jų negimusią veislę; 

Bet ir mūs paminėk į mūsų girę parėjus, 

Kad dainuodama dar ilgiaus savo vasarą švęsi 

Ir ,,Jurgut, kinkyk, paplak, nuvažiuok“ pasakysi. 

 Tu, niekings žmogau! mokykis čia pasikakint, 145 

Kad tav kartais tropijas skūpai prisivalgyt. 

-----------------------------------------------------------------

Girė-miškelis, 

pasikakinti - atsilyginti, 

tropyti- užgauti (pataikyti), 

stokoti - trūkti,

skūpai - menkas (skurdus,negausus),.

Valgyk skruzdes ir jas dar negimusias

Bet ir mus paminėk į mūsų girią parėjusi,  

Kad dainuodama dar ilgiau savo vasarą švęsi 

Ir ,,Jurgut, kinkyk, paplak, nuvažiuok“ pasakysi. 

 Tu, niekingas žmogau! mokykis čia atsilyginti/pasitenkinti, 

Kad  kartais tau sunku dėl maisto trūkumo. 

Į paukščius žiūrėk! Viens prastą kirminą kramto, 

O kitsai, stokodams grūdo, gnyba žolelę. 

Juk ir jie kasmets, mus atlankyt sukeliavę, 

Kūdą vis ir alkstantį pavasarį randa; 150

O vei, todėl tikt nei viens niekados nesiskundžia. 

Tav, žmogau! miels Dievs daugių daugiaus dovanojo, 

----------------------------------------------------------------

Kūdas - lieknas,

Viens-vienas, 

tav-tau.

Į paukščius žiūrėk! Vienas paprastą kirminą kramto, 

O kitas, trūkdamas  grūdo, gnyba žolelę. 

Juk ir jie kasmet, mus aplankyt sukeliavę, 

Liekną vis ir alkstantį pavasarį randa; 

O bei, todėl tik nei vienas niekados nesiskundžia. 

Tau, žmogau! mielas Dievas daugių daugiausia dovanojo,