


Turinys:
2 psl. - Senovės civilizacijos
3 psl. - Mesopotamija
4-5 psl. - Senovės Egiptas
6-8 psl. - Senovės Graikija
9-11 psl. - Senovės Roma
12- 15 psl. - Dabartis. Kasdieniniai pasirinkimai ir patarimai
16 psl. - Šaltinai/nuotraukos.

Senovės civilizacijose
Mesopotamija
Mesopotamojos civilizacija priklausė nuo Tigro ir Eufrato upių dėl drėkinimo sistemų, jos buvo būtinos žemdirbystei. Gyventojai kasdavo kanalus ir užtvankas, siekdami efektyviai naudoti vandenį.
Tačiau, dėl žemės dirbimo kilo dirvožemio druskingumo problema, sumažėjo derlingumas, kuris prisidėjo prie šios civilizacijos nuosmukio.
Senovės Egiptas
Senovės Egipto civilizacija buvo prie Nilo upės, ja klestėjo. Nilo kasmetiniai potvyniai atnešdavo derliui naudingą dumblą, žmonės šiuos potvynius laike dievų dovanomis ir juos puoselėjo. Egiptiečiai sukūrė sistemas, kurios leido tvariai naudoti upės teikiamą naudą.

Šadufas- rankinis vandens kėlimo įrenginys, išrastas senovėje. Jį vis dar galima rasti valstybėse, kaip Indija ir Egiptas. Paprastai jis sudarytas iš ilgo, smailėjančio medinio stulpo, pritvirtinto kaip sūpuoklė. Ant ilgosios stulpo pusės galo pakabinama bet kas, kuo galima naudotis, kad pasemti vandens (dažniausiai oda arba koks nors kibiras), o ant trumpesnio atsvara. Žmogus neleidžia virvę, prie kurios prikabintas kibiras ant ilgosios stulpo pusės, kad prisemti vandens, ir leidžia atsvarai kibirą iškelti.

Senovės graikai taupė vandenį derliuj, jie augindavo augalus, kurie buvo atsparesni sausrai, tokius kaip vynuogės, alyvuogės, miežiai.
Kad efektyviai pasiskirstyti vandenį, ypač sausesnėse vietose, senovės graikai pasistatė cisternas ir akvedukus.
Mediena buvo svarbi statant namus ir laivus, todėl buvo naikinami miškai. Kai kurie miestai valstybės, pavyzdžiui, Atėnai, įgyvendino miškų apsaugos įstatymus.
Senovės Graikija
Graikai architektūrą pritaikė prie klimato. Jie naudodavo storas sienas namams, vidinius kiemus, ventiliacijas (1), kad natūraliai reguliuoti temperatūrą. Statė saulės namus (2), kad žiemą galėtų pastiprinti saulės šviesą, o vasarą gauti daugiau pavėsio.


1
2
Cisterna- mūrinis vandens rezervuaras, pastatytas žemės lygyje arba 3-10 m giliau. Jis būdavo pildomas lietaus vandeniu arba gėlu vandeniu, kuris bėgdavo iš akveduko.


Akvedukas - kanalas, nutiestas perduoti vandenį per įdubas ir slėnius.
Senovės Roma
Senovės Romos miestai buvo išdėstyti, kad maksimaliai padidinti oro judėjimą.
Viešosios pirtys ir hipokaustai (šildymo sistemos) (1) taupydavo šilumą, šildant kelis kambarius viena ugnimi.

1
- Full access to our public library
- Save favorite books
- Interact with authors

- < BEGINNING
- END >
-
DOWNLOAD
-
LIKE
-
COMMENT()
-
SHARE
-
SAVE
-
BUY THIS BOOK
(from $2.99+) -
BUY THIS BOOK
(from $2.99+) - DOWNLOAD
- LIKE
- COMMENT ()
- SHARE
- SAVE
- Report
-
BUY
-
LIKE
-
COMMENT()
-
SHARE
- Excessive Violence
- Harassment
- Offensive Pictures
- Spelling & Grammar Errors
- Unfinished
- Other Problem

COMMENTS
Click 'X' to report any negative comments. Thanks!