Tvarios architektūros istorija pasiekia senovės pasaulį. Nuo ko viskas prasidėjo?

  Nors sunku būtų rasti patį pirmąjį tvaraus požiūrio pritaikymą architektūroje ir dizaine, Pirmosiose civilizacijose galime pamatyti daug tokių pavyzdžių. Matyt, kad architektai visada buvo linkę semtis įkvėpimo iš gamtos, nes neturėdavo kito pasirinkimo.

  Pavyzdžiu, Senovės Kinijoje buvo statomi bambuko namai. Senovės Romoje architektai kūrė sausas akmens sienas. 

  Žymiosios laiptelių konstrukcijos, kurios buvo suprojektuotos Vakarų Indijoje prieš šimtmečius, jos karštu oru atvėsindavo pastatus, daug metų suteikė prieigą prie požeminio vandens ir  sukūrė erdvę ceremonijoms ir  renginiams.  

  Šiais statiniais galima spręsti, jog architektai žiūrėjo į priekį ir galvojo apie tvarumą.

  Pasaulio kultūros paveldas yra turtingas ir įvairus kultūrinis ir kūrybinis, ankstesnės kartos žmonių palikimas.  Tai gamtos paminklai, architektūros objektai ir archeologinės vietovės, muziejai, paminklai, meno kūriniai, istoriniai miestai.

  Visi šie palikimai mums rodo tvarumo pavyzdį ir skatina  saugoti kultūros paveldą.

Vieni iš populiariausių pasaulio paveldų:

Atėnų akropolis - Graikija

Pizos bokštas - Italija

Vilniaus senamiestis - Lietuva

  Tvarumo pritaikymas prasideda nuo požiūrio į architektūrą, kai atsižvelgiama į visus pastato gyvavimo metus, kaip bus pasirinktos medžiagos, jos pristatomos, kaip statinys bus statomas, kiek reikės energijos naudoti, kaip jis bus perstatomas. Jeigu visi etapai draugiški aplinkai, tuomet galima sakyti, kad pastatas yra tvarus.

Pastatų renovacija kaip tvarumo praktika