Vaikai ateinant į kambarį užmatė skrynelę ir toje skrynelėje skambėjo muzika. Po to vaikai nusprendė atidaryti ją. Kai vaikai atidarė skrynelę, kažkas keisto pasidarė. Švystelėjo šviesa, bet nieko nesimatė. Tada Elė paklausė:                                                         

- Kur mes? Tikriausiai skrynelės viduje. Ar girdi  melodiją?                                                                     - Juk tai ta pati muzika, kurią išgirdome pravėrę skrynelę, - aiškino Vilius.

 - Taip girdžiu...Kaip čia linksma! Kiek daug karuselių! Eime pasisupti, - pasiūlė sesė.                        - Gerai, eime. Bet ką darysime, kai panorėsime grįžti namo? - nerimavo brolis.                                        Tada sesė apsidairė, pamatė cirką ir pasiūlė:        galime nuvaryti į cirką ir pasižiūrėti gal kažkas tai galėtų mums padėti!                                                                - Gerai,- pasakė Vilius.

  Vaikai nuėjo į cirką ir pamatė kažką labai neįtikėtino. Jie pastebėjo judantį ir kalbantį žirgą. Vaikai pasakė:            - atsiprašau ar galėtumėte mums pagelbėti iš čia ištrūkti. Tada tas arklys atsisuko, nusisuko, vėl atsisuko ir pasakė:                                                       - gerai vaikučiai aš jums padėsiu.                                 Ir vaikai sušuko:                                                         

 - valio! valio! Kaip džiugu!

Tuomet vaikai paklausė:                                                       - o kaip ištrūksime?                                                     Žirgas apsidairė, pamąstė ir netikėtai šovė jam mintis.                                                                                      - Paimsim virvę ir išlipsit iš skrynelės.                     Pasakė žirgas.

- Gerai!                                                                      Sušuko vaikai. Žirgas davė virvę ir vaikučiai padėkojo.

- Ačių!                                                                        Vaikai pamatė, kad ši virvė per trumpa, o skrynelės siena ilga. Tada vaikai sako:                                              - žirge, ši virvė per trumpa, mums neužteks.

Žirgas ištarė kažkokius žodžius ir ta virvė vis ilgėjo ir ilgėjo. Ji buvo labai ilga, netgi per visą cirką.                  - Oho kokia ilga virvė, -pasakė vaikai. Vėliau arkliukas sako:                                                                - Eime?                                                                          - Taip! - pasakė vaikai. Tuomet jie nuėjo prie skrynelės sienos.

Vilius metė virvę į aukštį ir ta virvė prisikabino. Jis patikrino virvę ir pasakė:  - viskas galime jau lipti!       - Gerai! - pasakė Elė. Tuomet vaikai pradėjo lipti aukštyn ir jie dar kartą padėkojo tardami: 

- ačiū žirge už pagalbą!                                               

Prašom! - sušuko žirgas, nes jau vaikai buvo užlipę aukštai, todėl nesigirdėjo tyliai sakant. Po to vaikai lipo sunkiai, labai stengėsi ir jau artėjo prie išėjimo. Lipant Vilius ssurėkė:                                                 

- nepasiduok sese!                                                        - Gerai, bandysiu! - sušuko sesė. 

Vaikai labai stengėsi kuo greičiau gryšti namo.