This book was created and published on StoryJumper™

©2015 StoryJumper, Inc.   All rights reserved.

Publish your own children's book: 

www.storyjumper.com

    Kiekvienas tikriausiai sutiktų su teiginiu, jog bendravimas yra vienas iš 

svarbiausių ir reikalingiausių dalykų žmogaus gyvenime, kadangi žmogus 

iš prigimties yra sociali būtybė. Žmonės negyvena izoliuoto gyvenimo, 

todėl labai dažna i tenka susitikti ir bendrauti su kitais gatvėse, kiemuose, 

darbo vietose, parduotuvėse ir pan. Ne išimtis ir specialiųjų poreikių 

turintys asmenys. Jiems ypatingai reikalingas dėmesys ir pagalba 

mokantis bendrauti su kitais, kadangi specialiųjų poreikių turinčių 

asmenų bendravimo supratimas šiek tiek skiriasi nuo žmonių, kurie 

specialiųjų poreikių neturi. Daugeliui yra žinoma, jog visuomenė vis dar 

atsargiai ar net neigiamai   žiūri į specialiųjų poreikių turinčius žmones ir 

net dažnai juos atstumia, todėl jų besiformuojančiam bendravimui tai 

turi nemažai neigiamos įtakos.

          Yra žinoma, jog suaugusio žmogaus tinkamą ir sėkmingą 

bendravimą stipriai lemia vaikystėje suformuoti gebėjimai, taip pat 

matytas bendravimo pavyzdys šeimoje. Be abejo, šeima yra pirminė vieta, 

kur vaikas yra ugdomas, tačiau ne mažai įtakos tam turi ir mokykla. 

Kiekvienas žmogus, koks jis ir bebūtų, vienodai nori būti priimtas ir 

suprastas kitų, todėl mokykla yra ypatingai palanki vieta mokytis 

tinkamai bendrauti, nes čia susitinka daug skirtingų ir vis dar 

besiformuojančių asmenybių.

      Žinant, kad visuomenė vis dar atstumia specialiųjų poreikių turinčius 

asmenis dėl jų išvaizdos ar bendravimo būdo, neužtenka keisti tik 

visuomenės požiūrį į tokius žmones, bet ir mokyti pačius, specialiųjų 

poreikių turinčius, tinkamai bendrauti. Šiame darbe bus aprašyta ir 

sudaryta bendravimo pratimų programa skirta vyresniųjų klasių vaikams 

su specialiaisiais poreikiais. 

      Bendravimo pratimų programa skirta vyresniųjų specialiųjų klasių 

vaikams, turintiems intelekto sutrikimą: nežymų protinį atsilikimą. 

        Anot autorės, asmenų, turinčių tokį sutrikimą, yra „riboti adaptaciniai 

įgūdžiai, kurie būtini kiekvienam žmogui prisitaikant prie gyvenamosios 

aplinkos dviejų ar daugiau šių sričių: komunikavimo, savarankiškumo, 

gyvenimo šeimoje, socialinio dalyvavimo, kryptingumo siekiant tikslo, 

sveikatos priežiūros ar saugumo, problemų sprendimo, laisvalaikio, darbo“ 

(Subotkevičienė R., 2014).                         

     Autorė, taip pat, pastebi, jog dažniausiai vyrauja ne verbalinis suvokimas, 

o vaizdinis, todėl perteikiamos žinios turėtų būti siejamos su praktine 

veikla, konkrečiais iliustruojamais pavyzdžiais ar gyvenimo patirtimi. 

Vadovėlyje „Psichologija studentui“ (2000) bendravimas apibrėžiamas 

kaip „dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu yra 

perduodama informacija ir patenkinami saugumo, saviraiškos, 

dominavimo ir kiti poreikiai“. 

Ši, bendravimo pratimų, programa buvo sudaryta ir pateikta grupinių 

žaidimų ir užsiėmimų forma.

Mokant sėkmingo bendravimo specialiųjų poreikių turinčius vaikus, 

mūsų nuomone, labai svarbu pirmiausia išmokyti juos, kaip tinkamai 

susipažinti ir bent minimaliai pažinti kitą per trumpą laiką. Tam labai 

tinka įvairūs susipažinimo žaidimai.

 Vieną iš tokių žaidimų siūlo metodinės priemonės „Socialiniai žaidimai“ 

(2012) autorės V. Alešenkovienė ir E. Žukienė. Šis žaidimas skirtas ne 

tik susipažinti, bet ir lavinti atminčiai.

Eiga: Žaidėjai sėdi ratu. Vedantysis pradeda žaidimą, 

pasakydamas savo vardą bei pasako savo pomėgį ar 

mėgstamą užsiėmimą. Pavyzdžiui, žaidėjas, kuris pasako savo 

vardą, prideda: „Lukui sekasi žaisti krepšinį“. Greta sėdintis 

žaidėjas, kuris tęsia žaidimą, pasako savo kaimynų vardus bei 

jų išsakytus pomėgius, tarkim: „Lukui sekasi žaisti krepšinį“, 

„Laima mėgsta pyragaičius“, „Astai patinka glostyti katinus“ ir 

t. t. Žaidėjas, kuris pirmasis pradėjo žaidimą, jį ir užbaigia, 

išvardydamas visų žaidėjų vardus bei jų išsakytus pomėgius. 

(Alešenkovienė V., Žukienė E., 2012)

Susipažinus asmenims, nesvarbu kokio amžiaus jie bebūtų, 

dažnai užsimezga kažkoks ryšys ir bendravimas vyksta toliau. 

Santykiams palaikyti, taip pat, labai svarbu mokėti tinkamai 

bendrauti. Kiekvienam tikriausiai labai svarbus yra kito 

žmogaus pripažinimas, kitų nuomonė ir požiūris į jį. Priklausant 

kokiai nors grupei (pvz. darželio grupei, mokyklos klasei, 

darbo kolektyvui ir pan.), dažnai žmogus nežino visų jos narių 

nuomonės apie jį, taip pat ir jis pats nelabai domisi visų kitų 

asmenybėmis. To pasakoje, kyla įvairūs nesusipratimai ar net 

konfliktai tarp grupės narių. Mokant specialiųjų poreikių 

turinčius vaikus, mokytojas ar klasės auklėtojas, norėdamas to 

išvengti, gali surengti užsiėmimą „Vardas ir piešinys“ (Praktinių 

grupinių užsiėmimų pavyzdžiai darbui su vaikais ir šeima, 

2012). Šis užsiėmimas skirtas skatinti vaikus pažinti save ir 

pamatyti, ką apie tave galvoja kiti žmonės, pamatyti vaikų 

santykius, jų požiūrį į vienas kitą.

Reikalingos priemonės: A4 formato lapai, spalvoti pieštukai, 

flomasteriai ar guašas.

Eiga: Vaikai turi susėsti ratu. Kiekvienas iš jų ant lapo turi 

užrašyti savo vardą ir ką nors nupiešti (ką nors sau artima, 

mėgstama, ką nors, kas yra susiję su vaiku). Lapai siunčiami 

pagal laikrodžio rodyklę ir visi dalyviai apsikeičia lapais. Ant 

naujai gauto lapo su draugo vardu, vaikas turi nupiešti ką 

nors, kas jam primena tą žmogų, kurio vardas yra užrašytas 

ant lapo. Visiems nupiešus, lapai vėl yra siunčiami pagal 

laikrodžio rodyklę ir tada vėl piešiama. Piešiama tol kol lapas 

grįžta pas savininką. Tuomet vyksta aptarimas. Kiekvienas 

vaikas atskirai kalba apie savo lapą. Galima pradėti nuo to, ką 

pats vaikas nupiešė ir dėl ko. Kai vaikas papasakoja, vadovas 

paklausia, dėl ko, vaiko nuomone, prie jo vardo kiti dalyviai 

piešė vienokius ar kitokius piešinius, ką jie norėjo tuo pasakyti. 

Galima paklausti, ką naujo vaikas apie save sužinojo, kas buvo 

įdomu. Pabaigoje grupės vadovas paklausia vaikų: 

•     kaip vaikai jaučiasi po piešimo;

•      kas patiko ar nepatiko;

•     ką naujo vaikai sužinojo apie save;

•     ką naujo vaikai sužinojo apie savo draugus. (Praktinių 

grupinių užsiėmimų pavyzdžiai darbui su vaikais ir šeima, 

2012).

Taip pat, lavinant vaikų bendravimą, labai svarbu, skatinti jų 

verbalinį bendravimą ir ugdyti aktyvaus klausymosi įgūdžius. 

Tam labai tiktų pratimas „Piešinys“. Ši užduotis ugdo 

sugebėjimą tiksliai apibūdinti, nupasakoti matomą vaizdą ir 

atidžiai klausytis, stengiantis tiksliai suvokti ir užfiksuoti tai, ką 

pasakoja (verbalinis bendravimas). Be to, partneriai turi 

pasikliauti vienas kitu, būti kantrūs (Socialinės adaptacijos ir 

įgūdžių lavinimo metodika, 2010). 

You've previewed 16 of 25 pages.

To read more: