Esu debesėlis, sudarytas iš daugybės vandens lašelių. Mano kūnelis nuolatos keičiasi. Jis tai ovalus, tai apvalus, tai primena kokį gyvūną. Skrajoju aš aplink pasaulį, ir nusprendžiau užsukti pas jus - į Lietuvą.

Man jau beveik pasiekus Lietuvą, skruostus vis dažniau ėmė kutenti saulės spindulėliai, o pro mane kiekvieną dieną skubėjo vis kiti iš pietų sugrįžtantys paukščiai ant savo sparnų nešantys pavasarį...Ir labai noriu jums papasakoti apie juos.

Man bekeliaujant į Lietuvą - Vasario 24d. pro mane staiga praskrido didelis paukščių pulkas giedodamas: čiru - viru pavasaris! Gal žinot kokie tai paukščiai? Ogi tai vieversiai...pavasario pranašai. Tai reiškia, kad atėjo pavasaris! Ech, kaip man patinka pavasaris!

Skrajojant dangumi ir besidžiaugiant vis šiltesnės saulės spinduliais išgirdau vaikus bešaukiant: „ - Klyvis, klyvi, kas iš manęs pasidyvys? Susidėsiu kiaušiniokus, išperėsiu vaikučiokus.“ O jie šitaip mėgdžiojo kovo 19d. sugrįžusias į Lietuvos laukus pempes, kurios savo skardžiu balsu: „- Gy-vi-gy-vi“, pagyvena atbundančią gamtą.

Man toliau besižvalgant Lietuvos apylinkėse, kovo 4d. dangaus žydrynę užgožė kažkokia tamsuma..O tai pasirodo, iš šiltesnės Europos ir Afrikos į savo gimtinę sugrįžo kovai ir varnėnai.

Gegužės 1d. mane nustelbė monetų garsas, visi žmonės skambino monetomis...ogi pasirodo ilgai laukta gegutė namo sugrįžo, kurią kartais žmonės mėgdžioja sakydami: „- Kukū! Pagalvėlis pūkų!“

Pagaliau kovo 25d. pievose pasirodė ilgakojis, raudonkojis - gandras. Žmonės jį mėgdžioja sakydami: „- Klė, klė, klė, man varlė!“

Jau besibaigiant pavasariui, gegužės 17d. danguje mane aplenkė namo skubanti kregždė, kuri savo suokimu, plazdančiais sparnais atneša pavasario džiaugsmą.

Taigi, taip ir baigėsi mano kelionė po pavasarišką Lietuvos kraštą ir pažintis su nuostabiais paukščiais.

Dabar pažiūrėkim, ką jūs žinot apie savo šalies paukščius.