Ši knyga dedikuojama eTwinning projektui
KELIONĖ Į PASAKĄ
2016
Created & published on StoryJumper™ ©2026 StoryJumper, Inc.
All rights reserved. Sources: storyjumper.com/attribution
Preview audio:
storyj.mp/aiyuybec5w2r
Kitąsyk buvo brolis. Jis turėjo seserį Sigutę, labai gerą ir gražią mergaitę.
Gyveno juodu prie pamotės žiežulos, bet nežinojo ją esant ragana. Pamotė turėjo ir tikrą savo dukterį, kuri buvo negera ir nedaili. Ta sėdėjo kerčioje lyg viešnia pasipuošusi, išspusčiusi ir nieko neveikė. Kolei brolis buvo namie, ir Sigutės gyvenimas nebuvo per sunkus, nors pamotė jos kęste neužkentė. Bet vieną kartą prireikė broliui išjoti į karą, į tolimas šalis, ir jo sesuo liko viena prie pamotės. Ir pradėjo pamotė visaip Sigutę varginti: ji sunkiausius turėdavo atlikti darbus, triūstis aplink namus, o vasarą gyvulius ganyti. Pamotė nė į akis nesileido Sigutės: toji apsidirbus, apsitriūsus valgė ir miegojo tvartuose, drauge su guvuliais. Taigi Sigutė vaikščiojo visa suskretusi, murzina.
2
Tuose, namuose buvo juoda kalaitė ir juoda karvutė. Jiedvi mokėjo šnekėti, nes senovėje, sako, ir gyvuliai kalbėję. Namie Sigutė per dienų dienas vadžiojosi su kalaite arba, nuėjusi melžti, – su karvute. Užsišnekėjusi su katra, dažnai užmiršdavo namų ruošos darbus ir melžimą, ir už tai pamotė ją aprėkdavo. Pamotei vis rodėsi, kad jai Sigutė per mažai dirba, kad per daug dykinėja.
3
Vieną dieną, Sigutei genant gyvulėlius, ragana liepė nusivilkti marškinius ir, duodama kuodelį pakulų, taip pasakė drūtu balsu:
Susiverpki verpimėlį,
Išsiauski audimėlį
Pasisiūsi – bevilkėsi.
Sigutė ką darys, – nusivilko ir, paėmusi pakulų kuodelį, verkdama išginė į lauką.
4
Nusivariusi kaimenę, apsikabino juodosios karvutės kaklą ir taaip rauda, taip aimanuoja, kad rodos, širdis plyšta, – mat kada ji susiverpsianti sau marškinėlius? Pagailo karvutei Sigutes, ir ji sako laibu balsu:
Vai Sigute piemenėle,
Nei tu verki, nei raudoki:
Aš suverpsiu marškinėlius.
Suglemžė snukiu karvutė pakulų kuodelį. Suėdė ir po valandos atrijo gražius drobės marškinėlius. Sigutė gražiai dėkojo karvutei ir pabučiavo ją į snukį.
5
Kada vakare Sigutė parginė ir ragana pamatė ją gražiais drobės marškinėliais, tai nūste panūdo ištirti, kaip ji taip greit galėjo susiverpti sau marškinius. Rytojaus dieną, Sigutei genant, ragana vėl liepė nusivilkti marškinius ir, duodama pakulų puodelį, taip tare drūtu balsu;
Susiverpki verpimėlį,
Išsiauski audimėlį
Pasisiūsi – bevilkėsi.
6
Kada Sigutė išginė, ragana išsiuntė savo dukterį pažiūrėti, kaip toji verpia marškinėlius. Raganos duktė, pasislėpusi už medžių, matė viską: kaip anoji, apsikabinus juodosios karvutės kaklą, verkė, kaip karvė suėdė pakulas ir kaip paskui atrijo marškinius, – ir, parėjusi namo, išpasakojo, ką mačiusi, savo motinai. Raganai dingt į galvą: „Kad Sigutę gyvuliai užtaria ir užvaduoja, tai broliui parjojus, ji viską gali išpasakoti, pasišaukti liudininkais gyvulius ir man bus bėda“.
7
Todėl ji įsigeidė Sigute kaip nors nusikratyti – sugalvojo ją sudegint. Tuojau ji ir jos duktė pradėjo kasti pirkioje duobę po slenksčiu. Kasė per dieną ir per naktį. Rytojaus dieną, Sigutei genant, ragana jau nebeatėmė marškinių, bet, priešingai, dar paglamonėjo ją. Kada Sigutė galėjo jau būti nuvarius gyvulius į mišką, ragana prikūreno krosnį ir, susėmusi žarijas, supylė jas į tą duobę, kur buvo iškasta po slenkčiu. Paskui duobę dailiai užgrindė žagarais, žagarus apskleidė šiaudais ir ant tų šiaudų užpylė žemių. Viską sulygino, ir duobės kaip nebūta.
8
Neik!!!
Kada Sigutė parginė, ragana pirmą sykį pro brolio išjojimo pradėjo vadinti ją į pirkią drūtu balsu:
Eik, Sigute, eik dukrele!
Šilta duona šiandien kepta,
Rugšti gira šiandien raugta:
Pasivalgai – atsigeri.
Sigutė jau buvo beeinanti, bet čia jai pasipainiojo kalaitė, kuri viską buvo mačiusi, ir perspėjo ją laibu balsu:
Neik, Sigute, neik sesele!
Po slenksčiu duobė žarijų:
Kai tik eisi, ir įpulsi.
Sigutė nėjo, o ragana perpykusi įbėgo į kamarą ir išsuko kalaitei pirmutinę koją.
9
Rytojaus dieną, Sigutei parginus, ragana vėl šaukia:
Eik, Sigute, eik, dukrele!
Šilta duona šiandien kepta,
Rūgšti gira šiandien raugta:
pasivalgai – atsigeri.
Kalaitė perspėjo:
Neik, Sigute, neik sesele!
Po slenksčiu duobė žarijų:
Kai tik esi, ir įpulsi.
Ragana perpykusi nubėgo ir išsuko antrą pirmutinę koją kalaitei.
10
Taip pat buvo trečią ir ketvirtą dieną: ragana išlaužė kalaitei abi paskutines kojas. Penktą dieną Sigutei parginus, ragana vėl šaukia:
Eik, Sigute, eik, dukrele!
Šilta duona šiandien kepta,
Rūgšti gira šiandien raugta:
pasivalgai – atsigeri.
Kalaitė dar kartą perspėjo Sigutę. Ragana perpykusi nubėgo ir ištraukė jai liežuvį. Šeštą dieną, Sigutei parginus, ragana vėl šaukia:
Eik, Sigute, eik, dukrele!
Šilta duona šiandien kepta,
Rūgšti gira šiandien raugta:
pasivalgai – atsigeri.
11
Benefits:
- Full access to our public library
- Save favorite books
- Interact with authors
READ
storyjumper.com
- < BEGINNING
- END >
-
DOWNLOAD
-
LIKE(3)
-
COMMENT()
-
SHARE
-
SAVE
BUY THIS BOOK (from $3.59+)
-
BUY THIS BOOK
(from $3.59+) -
BUY THIS BOOK
(from $3.59+) - DOWNLOAD
- LIKE (3)
- COMMENT ()
- SHARE
- SAVE
- REMIX
- Report
Liked By
X
Encourage this author
-
BUY
-
LIKE(3)
-
COMMENT()
-
SHARE
Problem with this book
X
- Excessive Violence
- Harassment
- Offensive Pictures
- Spelling & Grammar Errors
- Unfinished
- Other Problem
Which pages have problems?
Please describe the problem:
left text
right text
"Sigutė Lietuvių liaudies pasaka"
Kitąsyk buvo brolis. Jis turėjo seserį Sigutę, labai gerą ir gražią mergaitę. Gyveno juodu prie pamotės žiežulos, bet nežinojo ją esant ragana. Pamotė turėjo ir tikrą savo dukterį, kuri buvo ...
(19 pages)
Privacy level:
PUBLIC
469 reads
3 fans
Report
COMMENTS
Click 'X' to report any negative comments. Thanks!