Priemonė skirta neformaliojo ugdymo užsiėmimams, klasės valandėlėms, dorinio ugdymo pamokoms.

Užgavėnės - tai žiemos išlydėjimo šventė. Tai viena linksmiausių ir labiausiai laukiamų švenčių.

Ši šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje.

Per Užgavėnes stengdavosi paskutinį kartą valgyti mėsos ir kitokio riebaus maisto. Buvo sakoma, kad tą dieną reikia valgyti dvylika kartų. Pagrindinis šios dienos patiekalas - blynai.

Tą dieną nedirbdavo sunkių darbų. Buvo sakoma "Jei per Užgavėnes dirbsi, tai per visus metus nebus poilsio." Ypač bijodavo moterys verpti. Visą dieną ruošdavosi šventei.

Kaukės ir persirenginėjimai - vienas pagrindinių užgavėnių atributų. Kaukės daromos iš medžio žievės, avikailių ir kito kailio, vėliau - iš popieriaus, kartono ir kitų medžiagų.

Svarbiausia - persirengti neįprastais drabužiais, veidą paslėpti po kauke. Visi stengiasi, kad kaukė būtų kuo juokingesnė ir įdomesnė.

Ypač populiarios arklių, ožių, velnių, gervių, raganų, giltinių ir kitos kaukės.

Užėję į sodybas persirengėliai burdavo, dainuodavo, pašokdindavo šeimininkus. Bučiuodami net įdurdavo su kaukės nosyje esančia adata. Sodybų šeimininkai vaišindavo blynais.



Vienas Užgavėnių simbolių - Morė. Morė - vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja "išvaromas" susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Dažniausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus. Buvo tikima, kad tuomet bus derlingesnė žemė.