ANGLŲ KALBA

The Lithuanian Centennial.

What can Lithuania be proud of? 

Freedom

Throughout history, Lithuania has been occupied many times by its neighbouring countries; the latest occupation by the Soviet Union lasted almost 50 years. Today, we understand just how much our nation has had to go through to regain and maintain freedom, and that brings with it a sense of national pride.

Lithuanian language

The Lithuanian language is one of the oldest spoken in the world; the fact that it’s related to Sanskrit is evidence enough. Although worldwide only about three million people know how to speak Lithuanian and the rest of the world cannot understand a word, Lithuanians are still very proud of their unique and beautiful language.

Lithuania is not just buildings and cities. It is about the people who live there. Here are some people who Lithuania can be proud of.

Jonas Mekas, film creator

Arvydas Sabonis, basketballer

Rūta Šepetys, internationally acclaimed author

Rūta Meilutytė, swimmer

Žydrūnas Savickas, strongman

Birutė Galdikas, anthropologist, environmentalist

Lithuania is the first in the Central and Eastern Europe for university-industry collaboration in R&D.

We are European leaders in fibre optic internet development.

Lithuania has the largest number of doctors per capita in Central and Eastern Europe.

Lithuania is the first in the Central and Eastern Europe for foreign language skills

Lithuania is first in:

Air in Vilnius is the cleanest among the Eastern and Central European capitals, leading the Green City Index.

By the highest number of exact science graduates per 1 inhabitant.

We are world leaders in communications technologies.

We are world leaders in the provision of the best public Internet

LIETUVIŲ KALBA IR LITERATŪRA

,,Rašau, nes man tai patinka''- rašytojas Ian McEwan, bestselerio ,,Atpirkimas'' autorius

RECEPTAS

Skaitytojas

(vardas, pavardė, gimimo metai)

(adresas arba skaitytojo pažymėjimo Nr.)

Ian McEwan

Atpirkimas

Rekomenduojama- visiems mėgstantiems knygas, kurios kupinos emocijų

Galimas šalutinis poveikis- suprasti ir atidžiau stebėti savo veiksmų padarinius ne tik sau, bet ir kitiems

Išrašymo data

V.S.Kalbame su knygos ,,Atpirkimas'' autoriumi Ian McEwan. Sveiki, Ian.

Išties esate gerai žinomas rašytojas. Jūsų parašytos knygos tampa beseleriais, o kai kurios net ir virto filmais. Ar rašydamas pirmąją savo knygą ,,First love, last rites'' (liet. Pirma meilė, paskutinė ceremonija) 1975 m. ppagalvojote, jog tai taps tokia populiari tarptautiniu mastu pripažinta knyga?

I.M. Tai tikrai nebuvo tai, ką galėjau įsivaizduoti. Man buvo taip keista, kai tiražai buvo leidžiami nuolat, o juk aš tik norėjau rašyti nes tai man teikia didžiausią džiaugsmą!

V.S. Rašote jau labai seniai- nuo pirmosios knygos atsiradimo pradėjo 41 metai. Ar tas noras rašyti atsirado jau nuo mažų dienų?

I.M. Na, rašyti aš visad mėgau. Kai buvau mažas, tikriausiai kaip ir daugelis berniukų norėjau būti lakūnu, ar kuo nors panašiu, kas man tada atrodė herojiška.. Paauglystėje atsirado neblėstantis noras rašyti, reikšti save popieriaus lapuose, literatų vakaruose.

V.S. Na tikriausiai pats žymiausias filmas, kuriame pasakojama jūsų knygos istorija yra ,,Atpirkimas''. Tai žinoma, galbūt sunku lyginti tačiau ar manote, jog tai jūsų pats geriausias kūrinys?

I.M. Išties sunku palyginti. Kiekviena knyga, kiekviena savaip kitokia, bent jau man išsiskirianti nuo kitų. Tai tikriausiai didžiausio pasisekimo sulaukęs kūrinys, kritikų ir kolegų įvertintas geriausiai. Tad, matyt kaip skaitytojai sako taip ir yra.

 V.S. Esate gavęs įvairiausių apdovanojimų bei premijų. Ar tai leidžia jums jaustis dar geriau, dar labiau įvertintam rašytojui?

I.M. Tikriausiai visada apdovanojimas yra tarsi paskatinimas. To per daug nesureikšminu, tačiau tai tikrai skatina kurti daugiau.

 V.S. Nors ir pats esate rašytojas, bet ar turite mėgstamų rašytojų, kurių rašyba žavitės?

I.M. Išties turiu favoritų. Man patinka Bulgakovo, Kafkos kūryba.

 V.S. Knyga ,,Atpirkimas'' kupina besipinančių emocijų, nuopolių ir pakilimų. Nors knygos istorija nėra labai ilga, aprašyta ypač smulkiai ir detaliai. Skaitydama pagalvojau: tai kiek gi užtruko šią knygą parašyti?

I.M. Šią knygą rašiau maždaug 1,5 metų. Vis grįždavau, apgalvodavau, greičiau ją baigti trukdė ir filmo filmavimai.

 V.S. Kalbant apie filmo filmavimus, kino industriją, ar jums tai patinka taip pat kaip rašymas?

I.M. Sunku palyginti. Filmas leidžia knygai įgauti vaizdinį pavidalą aiškiau, tačiau detalės ir emocijos, mano manymu geriau perteikiamos knygose. Išties įdomu pasinerti į šią industriją, jos užkuliusius, nes pastatyti filmą yra tikrai nementkas darbas.

V.S. Kaip manote, kiek svarbu filmuose yra aktoriai, kurie visas emocijas ir perteikia.

I.M. Kiekviena filmo detalė yra mažas sraigtelis dideliame mechanizme. Be kiekvieno jo mechanizmas tiesiog neveiktų, arba neveiktų taip gerai.

Tačiau mano manymu didesnis sraigtelis yra aktoriai. Jei aktoriams tinkamai jausmų ir veiksmų perteikti neišeina-filmas tikrai nebus toks geras.

 V.S.Šios knygos pagrindinė herojė- Brioni.. Su metais jos jausmai keičiasi apie lemtingąjį vakarą , kuris nulėmė ne vieto, o taip pat ir jos likimą. Ar per šį pokytį ir jo pasekmes norėjote ištransliuoti skaitytojams, kaip mūsų vaizduotės reiškiniai ar sprendimai gali pakeisti gyvenimus?

I.M. Taip. Brioni atveju kalta ne tik jos vaizduotė, bet ir nenoras klausyti sesers ir jos draugo, kas vėliau jos manymu sugriovė jų gyvenimus.

 V.S. Ko galima tikėtis iš šios knygos?

I.M. Daug emocijų, besipinančių su tikrove ir realybe.

V.S.Ką palinkėtumėte savo būsimiems šios knygos skaitytojams?

I.M. Linkiu, kad kiekvienas atrastų, ne vien tik šioje, bet ir kitose knygose ką nors artimo. Viliuosi, pavyks susitapatinti su knygos veikėjais ir jų išgyvenimais.

V.S. Dėkojame jums už pokalbį ir linkime neblėstančio įkvėpimo rašant.

George Orwell Gyvulių ūkis, 191 psl.

„Gyvulių ūkis" – neabejotinai svarbiausias grožinės politinės satyros kūrinys, parašytas XX a. Britanijoje. Šioje G. Orvelo knygoje pasitelkus gyvulinės pasakėčios tradiciją, jungiamas satyrinis ir politinis įtūžis su gyvybingu mitinio kūrinio amžinumu. Tai viena iš didžiųjų politinių alegorijų, o jos pasakojama istorija yra apie tai, kaip socialinė revoliucija (vieno Anglijos ūkininko gyvuliai susimokę sukyla prieš šeimininką, išveja jį ir pradeda ūkyje kurti savarankišką gyvenimą) virto diktatūra ir išdavyste.

Istorija, arba kitaip vadinama pasakėčia, pasakoja apie gyvulių sukilimą prieš savo šeimininką. Gyvuliai, išvarę šeimininką, ima šeimininkauti. Iš gyvulių išskiriamos kiaulės, kurios, jų manymu, pačios protingiausios. Pradžioje ,atrodo, viskas vyksta gerai: gyvulių ūkis klesti, visiems nestinga maisto. Nuvertus Sniegių, ūkio vadovą, ir atėjus Napoleonui, pamažu nusistovi diktatūrinė santvarka, realybėje atitinkančią vyravusią Sovietų Sąjungoje. Dirbti daugiau, gauti mažiau- taip atsitiko gyvuliams, nesuprantantiems, kad laisvė nuo žmogaus pririšo juos prie tarnystės kiaulėms.

Pagrindinė knygos mintis mano manymu, yra ,,Ne visa ką sako valdžia yra gerai''. Nors galima įžvelgti ir daugiau minčių.

Rekomenduoju visiems, nes tai tiesiog klasika -knyga, kuri turi būti perskaityta kiekvieno. Šioje knygoje kitaip perteikta praeitis, kurioje gali įžvelgti ir dabarties-kartais per daug tikime tuo, nematydami jog tai blogiau nei buvo anksčiau.

Chemija

AB „Alytaus chemija“ įkurta 1935 m. Alytuje, dešiniajame Nemuno krante. Pradžioje, perdirbant vietinio miško medžiagą – pušų sakus, buvo gaminama pušų kanifolija ir sakų terpentinas. Ši įmonė - viena seniausių Lietuvos chemijos pramonės įmonių, gaminančių buitinės chemijos gaminius. Įmonė gaminius eksportuoja ir į kitas šalis.

,

2016 m. Lietuvoje Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto (MMI) doktorantas Tadas Juknius

sukūrė išmanųjį pleistrą. Jis apsaugo žaizdą nuo užkrėtimo, o specialus jame esantis indikatorius parodo, kada žaizdoje prasideda infekcija. 

Viena greičiausiai kylančių šių laikų Lietuvos neuromokslininkė, biochemikė Urtė Neniškytė. Jos tikslas – išsiaiškinti, kokiu principu smegenys pasirenka, kurias smegenų tinklo jungtis pašalinti, kurias palikti.

Geriausias Lietuvos chemikas prof. habil. dr. Albertas Malinauskas. Sukūrė jutiklių ir biojutiklių. Iki 2008 paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių.

biologija

Pasiekimai Lietuvoje per 100 metų

1928 m. klinikoje onkologinėmis

ligomis sergantieji pradėti gydyti

radžio spinduliais.

1964 m. Lietuvoje atlikta pirmoji

širdies operacija su dirbtine kraujo apytaka.

1922 m. įkurta Dotnuvos selekcijos stotis, kuri ėmėsi vykdyti augalų selekcijos darbų programą. Pasėti pirmieji eksperimentiniai selekciniai laukeliai.

1923 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikoje rentgeno spindulinės terapijos metodu pradėti gydyti piktybiniai

augliai.

1970 m. Vilniaus medikai atliko pirmąją inksto transplantaciją Lietuvoje. 

1987 m. atlikta pirmoji Baltijos šalyse širdies transplantacija.

1989 m. sukurtas lietuviškas medicininis lazeris

endoskopinėms operacijoms „Medula“.

1999 m. Santaros klinikų

medikai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo naudoti dirbtines širdis.

ISTORIJA

Lietuvos vėliavos atsiradimas

Šiais metais Lietuvos vėliava balandžio 25 d. švenčia šimtmetį. Tačiau kodėl vėliava būtent tokia?

Kokia vėliava turėtų būti kėlė daug diskusijų, buvo svarstomas ne vienas variantas.

Jonas Basanavičius siūlė dabartinę Lietuvos istorinę vėliavą, buvusią LDK vėliavą - baltą raitelį raudoname fone, tačiau pritarimo nesulaukė. Daugelis tokios vėliavos kratėsi dėl asociacijų su raudona spalva bei revoliucija. Kiti Vilniaus seimo nariai nepritarė dėl kitų priežaščių -jiems atrodė , kad Vytis raudoname lauke visada buvo laisvos valstybės vėliava, o ne kokio nors autonominio krašto ženklas.

Buvo svarstyta ir žalios - raudonos spalvų kombinacija , kuriomis Antanas  Žmuidzinavičius išpuošė Vilniaus teatro salę, kurioje 1917 m. rugsėjo 18-22 dienomis vyko Vilniaus konferencija, išrinkusi

Lietuvos tarybą ir numačiusi

nepriklausomos valstybės

sukūrimą. Tačiau raudonos

ir žalios spalvų kombinacija

konferencijos dalyviams

nepatiko – atrodė per niūri.

Todėl konferencijos ir jos spalvų klausimą nutarta pavesti specialiajai komisijai, kurią sudarė Jonas Basanavičius, Tadas Daugirdas ir Antanas  Žmuidzinavičius.

Tačiau variantų iki dabartinės vėliavos buvo dar daug - siūlyta tarp raudonos ir žalios įterpti geltoną spalvą santykiu su kitomis spalvomis 5:1. Ši vėliava priminė aušrą. Šio varianto taip pat atsisakyta.

Ilgą laiką laikytasi nuomonės, kad kampe arba per vidurį turėtų būti Vytis raudoname fone.

Trys dabartinės spalvos oficialiai Lietuvos konstitucijoje patvirtintos 1922 m., tačiau, nepaisant to, dėl jų ir toliau ginčytasi. Ypač karštai diskutuota 1936 m. Tuomet vieni manė, kad Lietuvai tinkamiausia yra Mažosios Lietuvos vėliava - žalia, balta, raudona. Kiti teigė, kad geltona spalva turi būti viduryje vėliavos. Siūlyta ir geltonos, raudonos, baltos kombinacija.

Kad ir kokios diskusijos virė, išliko dabartinė geltonos, žalios ir raudonos spalvų gama.

Paskutinį kartą nepriklausomoje Lietuvoje Vasario 16-oji paminėta 1940 m. Vilniuje, iškeliant trispalvę. Po to net 50 m. dalis lietuvių nepriklausomybę šventė tik

paslapčiomis.

KŪNO KULTŪRA

1972 m., Miunchene Nijolė Sabaitė (Razienė), atstovavus SSRS, 800 m bėgime iškovojo sidabrą.

1960 m., Romoje Birutė Kalėdienė atstovavus SSRS ieties srityje laimėjo bronzą.

1988 m. Seule Laimutė Baikauskaitė, atstovavus SSRS, 1500 m bėgime užėmė antrąją vietą ir iškovojo sidabrą.

2004 m. Atėnuose

Austra Skujytė, atstovavusi Lietuvai, septynkovės rungtyje laimėjo sidabrą.

Etika

Šventės, kurias švenčiame kartu su šeima

Šeimoje mes švenčiame daugelį tradicinių švenčių. Turime tradiciją švęsti pas senelius ne vieni. Mūsų nemažai- iš viso 12 - seneliai, tėtis, mama ir sesė, dėdė ir teta su

pusbroliu bei mano krikšto

mama su dėde ir pusbroliu.

Švenčiame gimtadienius,

kalėdas, velykas, paminime ir

valstybės šventes.