Lithuania can be proud of many things.

Our nature is the most beautiful in the world.

1) 34 %

 of Lithuania’s territory is covered by forests.

2) 90 km

 of the Baltic Sea coast belongs to Lithuania.

3) The New York Times

 Ranks Vilnius as one of the best places to live.

4)Lithuanians are an Indo-European people belonging to the Baltic group. Our history is very interesting.

5) Paganism

 Lithuanians were the last pagans in Europe.

6) King of Lithuania

 Coronation of King Mindaugas, the first and only king of Lithuania, on 6 July 1253.

Education and Science:

 7) Currently, Lithuania has students from 95 countries of the world.

8) 97 %

 Number of schoolers with information technology skills.

9)

We are 3rd by the quality in science education in Central and Eastern Europe.

Lithuanian is special because of that fact that it survived at all.

10) Lithuanian is similar to Sanskrit.

 Did you know that many students like learning our language? 

I like the sound of Lithuanian – it burbles like a small river. Sit near the Vilnia River in Vilnius, and you can listen both to the water and Lithuanian. 

(Andrew, Australia) 

Many popular Lithuanian names are linked with nature? For example: Gintaras (amber) 

Baltic Way

 The longest human chain listed in the Guinness Book of World Records.

Lietuvių literatūra

Interviu su knygos „Demianas“ autoriumi Hermanu Hesė

Akvilė Rakauskaitė: Laba diena. Malonu, kad sutikote duoti interviu, tad ar galėtume pradėti?

Hermanas Hesė: Žinoma, kad taip (nusišypso).

A: Gal pradėsiu nuo pačio paprasčiausio klausimo, kiek Jums metų?

H: Ne toks jau jis ir lengvas. Man 85... (sunkiai atsidusta ir pažiūri į žemę, atrodo tai būtų viso ko pabaiga).

A: O kaip Jums pačiam sekėsi mokytis gimnazijoje?

H: (Patyli minutėlę, bet ilgai nedelsdamas išpyškina) Na, nesakyčiau, kad tai buvo geriausia mano gyvenimo dalis. Keletą metų pasimokęs perėjau į Maulbrano vienuolyne įsikūrusią evangeliškų teologijos seminarą, tačiau neištvėriau ilgai ir po metų pabėgau. (Nusijuokia, lyg tai būtų pats geriausias jo gyvenimo sprendimas) Sunkus laikotarpis privertė net galvoti apie savižudybę, todėl buvau gydomas ligoninėje.

A: Taip, gyvenime būna toki momentai, kai atrodo nebelieka kitos išeities. O koks buvo patsai garsusis Maksas Demianas?

H: Emiliui Sinkleriui - pagrindiniam knygos veikėjui jis atrodė kitoks nei visi, paslaptingas ir matantis dvasinį pasaulį. Tokiais momentais į galvą atplaukia mintys apie žmogaus galimybių ribas. Apie šeštuosius jausmus, aiškiaregystes, ekstrasensines galias, anuos pasaulius ir galybę kitų moksliškai nepaaiškinimų faktų. Pagalvoju, kad šiais laikais, kai viską galima patikrinti nebeliko įdomumo gyventi. Kuo mažiau žinodavai, tuo viskas tapdavo įdomiau. Bet, deja laiko mašinos dar niekas neišrado. O gal išrado, tik niekam nesakė? Demianas buvo gyva mistika.

A: Vau, vien jau iš Jūsų lūpų tai skamba, lyg kažkas Dieviško ir dar žmonijai nesuprantamo. Kaip pats save galėtumėte apibūdinti arba kaip manote kokiais žodžiais Jus apibūdins vėlesnės kartos skaitytojai?

H: Mane visada domino idėjų, o ne daiktų pasaulis, dvasios, o ne materijos sfera. „Demianas“ tai puikiai atskleidžia. Tai knyga apie tapatumo paieškas, apie asmens tapsmą asmenybe. Aš pats priklausau dviem pasauliams.

A: Hermanai, kokie buvo tie du pasauliai, kuriuos minėjo Sinkleris?

H: Jiedu labai skyrėsi. Kaip pats Emilis sakė kitoniškai kvepėjo, kitaip kalbėjo, žadėjo ir net reikalavo ko kito. Tai buvo nusidėjėlių ir nuodėmių kupinas pasaulis. Bet taip pat jis dar jautė švelnų žvilgsnį, draugiškus pokalbius ir meilę, bei tuos jausmus , kuriuos Sinklerio šeima kūrė. Jis buvo berniukas priklausantis abiem pasauliams.

Tas abiejų susipynimas išauga iš krikščionybės rėmų. Tiksliau perauga į naują tikėjimą dievu „Abraksu“. Tuo, kuris kartu yra ir gėris ir blogis. Graži alegorija.

A: Bet kaip patsai berniukas jautėsi padaręs nusikaltimą? Ar kažkas jo gyvenime pasikeitė?

H: Vaikas jautėsi įkritęs į juodą ir nuodėmių pasaulį iš kurio jam jau nelemta išlipti. Manau tas vaikis vaizduoja mano vaikystės išgyvenimus, bei kiekvieno paauglio vidinius sunkumus ir giliausias mintis. Mane visada domino vaikų psichinis vystymasis ir švietimo įtaka.

A: Esate intelektualinių, filosofinių ir psichologinių romanų meistras, 1946 metų Nobelio premijos laureatas. Tad kalbant apie tą svarbiausią dalyką gyvenime – meilę, ką galite pasakyti apie ją iš savo pusės?

H: Visa, kam mes skiriame meilę, yra mūsų pervertinama ir todėl kartais sukelia priešgyniavimą ir kritiką, nes gyva ir vertinga yra tik meilė, o ne objektas, su kuriuo ją siejame. Ir manau, kad Prasmę gyvenimas įgauna tik per meilę. Vadinasi, kuo daugiau sugebame mylėti ir atsiduoti, tuo prasmingesnis tampa mūsų gyvenimas (Ore rankomis bando parodyti kažką ypatingo, lyg 5-erių metų vaikas).

A: (palinksiu galvą) Geriau nė nepasakysi. Sutinku su Jumis. Visi Jūsų nuolankūs skaitytojai žino, kad dalį savo gyvenimo praleidote Tiubingene, ir kaip ten sekėsi?

H: Ak, tapau tikrai nebe toks laukinis. Ten dirbau klusniu knygininko padėjėju, kuris tik naktimis sėdėdamas prie savo knygų svajoja apie laisvą poeto gyvenimą. Ir prie savo gyvenimo svajonės ne kažin kiek pasistūmėjau. Vis dėl to rašiau toliau ir kartą laidodamas pažįstamą, drovų studentą Eberhardą akimis jį lydėjau. Supratau, kad ir aš galėjau būti jo vietoje. Bandžiau tą kartą atgaivinti senų laikų spindesį, tą vaiko žvilgsnį, kuriuo tada žvelgiau į pasaulį ir kurį vėliau praradau.

A: Liūdna, kai prarandi tam tikrą liepsnelę, kuri kažkada degė taip karštai. Deja, turime gyventi toliau ir vis stengtis, bei viltis, kad vieną dieną jis įsiliepsnos. Gal galite trumpai dar papasakoti apie savo santuokinį gyvenimą? 

H: Ai, ką jau ten ir bepripasakosi. 1905 m. aš vedžiau bazelietę Mariją Bernuli ir kelerius metus su ja gyvenau prie Bodeno ežero. Su ja susilaukiau trijų sūnų. Vėliau vedžiau dar du kartus. Gyvenant Gajenhofene mane greitai aplankė sėkmė ir visuotinis pripažinimas.

Vis dėlto nė viena moteris manęs neišgelbėjo nuo vidinių prieštaravimų, bei bandymų būti viskuo iš karto: geru mokiniu, paklusniu sūnumi, pavyzdingu tėvu, menininku, laisva asmenybe.

A: Žinote, gal tai tik geriau. Kartais laisvoms sieloms sunku įsipareigoti su žemiško tipo būtybėmis – žmonėmis. Ačiū Jums už tokius puikius žodžius, mintis ir gyvenimo dalį, kurią pateikėte mums vos per tiek laiko. Tai manau tik sustiprins žmonių norą ieškoti daugiau nei materialinės gerovės pasauly, bet ir kažko prasmingesnio. Na, o ką galėtumėte palinkėti savo skaitytojams? Rėžkite pirmą Jūsų galvoje knibždančią mintį!

H: Ačiū ir Jums už įdomius klausimus ir gerai praleistą laiką. O pasakyti galiu greitai ir drąsiai cituodamas vieną savo kūrinio dalį „Jūs taip susisielojęs ir taip skubate, - pasakė jis raminamai. - Tai nepuošia. Tik iškreipia veidą ir sukelia ligas. Verčiau mudu eikime lėtai, visai lėtai, tatai geriausiai ramina. O dar keli lietaus lašai - nuostabu, tiesa? Tarsi odekolonas iš dangaus“. Todėl neskubėkite gyventi, apsižvalgykite ir pažiūrėkite į viską neįmanomu būdu ir pamatysite, kaip visas Jūsų gyvenimas taps daugiau nei kančių, bei nevilties pradmeniu. Pabudinkite savo širdis ir sielas, bei nugyvenkite ilgą ir nuotykių kupiną gyvenimą!

RECEPTAS

Skaitytojas: Akvilė Rakauskaitė, 2003-05-07

Alytus, Lietuva

Hermanas Hesė                                                                                

Demianas

Rekomenduojama ypatingiems žmonėms, kurie pasimetė tarp gyvenimo ir mirties, blogio ir gėrio, bei tamsos ir šviesos. Nežinantiems kokie pasauliai užvaldys jųjų sielą rytojaus rytą.

Galimas šalutinis poveikis – polinkis pamiršti savo tapatybę ir gilesnės gyvenimo prasmės paieškos. 

Išrašymo data: 2018-03-12

Registracijos tel.: +(370) 66671048, literaturinevaistine.lt

Gydytojo spaudas, parašas

Lietuviai - vasaros olimpinių žaidynių prizininkai per šimtą metų

1960 m. Roma

Keturi mūsų šalies atstovai – trys medaliai. Italijos sostinėje pirmuosius olimpinius medalius – sidabrinius – pelnė iš viso trijų olimpiadų dalyviai irkluotojai Zigmas Jukna ir Antanas Badgonavičius.

1958 m. spalio 30 d. Tbilisio „Dinamo“ stadione per TSRS komandines lengvosios atletikos pirmenybes nusviedė ietį 57 m 49 cm ir pirmoji iš Lietuvos lengvaatlečių pasiekė pasaulio rekordą. Ankstesnį rekordą, priklausiusį australei A. Voitašek-Pazerai, pagerino 9 cm.

Geriausias pasaulio ieties metimo rekordas priklauso Latviui - Edžiui Matusevičiui, kuris 2017 metais numetė 84.78m.

 Auksą laimėjo Romas Ubartas 1992 metais Barselonoje per lengvąją atletika vyrų disko metime.

Barselonoje diską nusviedė 65,12 m. Penkių R. Ubarto disko metimų rezultatai Barselonoje: 60,90 m, 62,64 m, 64,36 m, 65,12 m ir 65,12 m. Jo garbei pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje buvo pakelta Lietuvos trispalvė ir sugrotas Lietuvos himnas. Tai įvyko 1992 m. rugpjūčio 5 d. vakare olimpiniame Barselonos stadione ant Manjocos kalno.

Rugpjūčio 25 dieną Vokietijos Demokratinės Respublikos disko metiko Jurgeno Schulto pasaulio rekordas 74,08 m taps ilgaamžiškiausiu lengvosios atletikos istorijoje. Nepagerintas pasaulio rekordas bus išsilaikęs 25 metus ir 80 dienų.

Selekcija

Ar žinote, kad...?

Selekcija - yra mokslas apie kultūrinių augalų, naminių gyvulių ir kultivuojamų mikroorganizmų naujų veislių arba esamų gerinimą.

Lietuva taip pat pažengė šiame moksle. Pirmiausia (1922 m.) buvo pradėti moksliškai selekcionuoti lauko augalai, kai prof. D. Rudzinskas, parvežęs iš Maskvos selekcijos stoties parinktus tinkamesnius sėklų pavyzdžius, įkūrė Dotnuvos selekcijos stotį. Per 50 metų Lietuvos selekcininkai sukūrė apie 120 veislių, kurios buvo ilgiau ar trumpiau auginamos gamyboje.

1922- 2002 m. laikotarpyje Dotnuvos selekcijos stotyje ir Lietuvos žemdirbystės institute buvo sukurta 254 augalų veislės.

Taipogi Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete yra veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijos.

Apie naujausias mokslo kryptis žolinių ir baltyminių augalų selekcijoje iš Europos ir kitų pasaulio šalių susirinkę mokslininkai kalbasi rugsėjo 11–14 dienomis Vilniuje vykstančioje Europos selekcijos mokslinių tyrimų asociacijos konferencijoje „Žolinių ir baltyminių augalų selekcija genomikos eroje“.

Nacionaliniame augalų veislių sąraše Lietuvos žemdirbystės instituto sukurtos veislės sudaro nuo 15,3 iki 1000 %. Sėklinių pasėlių tarpe šio instituto veislės užima 18,6- 100 %.

Lietuvos kinologų draugija buvo įkurta 1992m. Draugijos šunų veislių knygoje įregistruota 230 šunų veislių.

Lietuvos Gyvūnų Augintojų Centras organizuoja tarptautines kačių parodas, išduoda gimusiems grynaveisliams kačiukams kilmės dokumentus. Taip pat skiria didelį dėmesį ir pradedantiesiems veisėjams - rengia seminarus, teikia informaciją ir konsultacijas gyvūnų auginimo, priežiūros, veisimo ir kt. klausimais.

Klasikinė rapsų selekcija papildoma šiuolaikiniais metodais

Rapsų selekcija vis dar daugiausia atliekama naudojant klasikinius metodus, o tobulėjant selekcijos technologijai, į šį procesą buvo įtraukti nauji metodai. Pvz., biotechnologiniai metodai su mikrosporomis ir dvigubais haploidais, kurie gerokai sutrumpino selekcijos procesą. Anksčiau tik laukuose vykęs darbas jau gali būti atliekamas šiltnamiuose ir laboratorijose. Šios pažangos dėka galima išauginti daugiau nei vieną augalų kartą per metus ir pagreitinti veislių, turinčių pageidaujamų savybių, kūrimą

Muzika

Marijus (Marijonas) Mikutavičius

Mikutavičius (g. 1971 m. balandžio 19 d. Lazdijuose) – dainininkas, „Lietuvos ryto“ žurnalistas, aktorius, televizijos laidų vedėjas.

Marijonas Mikutavičius yra projekto „LT United“ dalyvis, kuri 2006 m. Eurovizijos dainų konkurso finale užėmė 6-ąją vietą. Tokio rezultato šiame konkurse dar nebuvo pasiekęs joks Lietuvos atlikėjas.Kuria dainas, jas atlieka, vaidina, laisvalaikiu žaidžia futbolą. Neoficialaus Lietuvos krepšinio himno „Trys Milijonai“ (2000 m.) bei „Nebetyli Sirgaliai“ (2011 m.) autorius ir atlikėjas.

M.Mikutavičius pirmą kartą scenoje pasirodė 1991 metais su grupe “Bovy”. Dėl specifiškai skambančio vokalo jis išsyk buvo pakrikštytas lietuviškuoju Bon Scottu. Grupei “Bovy” bandė klijuoti ir “AC/DC”, ir “Aerosmith”, ir “Guns’n’roses” sekėjų etiketes.

M. Mikutavičius – šelmiškas, pasiutęs, kartais atviras iki skausmo. Toks jis ir scenoje, ir gyvenime. Sąžiningas prieš gerbėjus ir save. Jo koncertuose tvyranti atmosfera – ypatinga. Jis – vienas iš kelių Lietuvios atlikėjų, kurio pasiklausyti susirenka tūkstančiai.

2013 metais jis surengė anšlaginius koncertus “Garsiai, jautriai, galingai”. Trijose arenose Marijono klausėsi per 20 000 gerbėjų. 2014 m. – “Marijono Mikutavičiaus Show” pirmojo turo sėkmę lengvai pakartojo.

2015 m. – dainininkas surengė trečią areninių koncertų seriją iš eilės. “Marijono Mikutavičiaus 3D Show” – specialių efektų ir projekcijų koncertas, kokio nėra daręs nė vienas Lietuvos atlikėjas, vėl sutraukė pilnas arenas gerbėjų. 

M.Mikutavičiaus veikla dainų kūryba niekada neapsiribojo. 2006 metais jis drauge su ryškiausiomis žvaigždėmis dalyvavo projekte “LT United” ir su daina “We are the winners” laimėjo 6 vietą tarptautiniame “Eurovizijos” dainų konkurse Atėnuose. (Geriausias iki šiol Lietuvos pasiektas rezultatas). Charizmatiškas dainininkas atliko partijas roko operose “Velnio nuotaka”, “Meilė ir mirtis Veronoje”, “Jūratė ir Kastytis”.

Istorija

Lietuvos šimtmetis

Vasario 16-oji – pati reikšmingiausia Lietuvos istorijos data. 1918 metais įkurta nepriklausoma moderni piliečių valstybė, kurią turėjo valdyti demokratiškai išrinkta valdžia, ir kartu simboliškai atgaivinta senojoje Lietuvoje (1253–1795 metai) puoselėta Lietuvos valstybingumo tradicija.

1921 m. rugsėjo 23 d. Lietuva tapo Tautų Sąjungos nare.

1922 m. vasario 15 d. priimtas Žemės reformos įstatymas, numatantis radikalią pertvarką dalijant žemę savanoriams ir bežemiams.

1925 m. gruodžio 13 d. Kaune visuomenei duris atvėrė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės galerijos nuolatinė ekspozicija.

1926 m. birželio 7 d. po kairiųjų pažiūrų partijų pergalės Seimo rinkimuose Kazys Grinius tapo naujuoju Lietuvos prezidentu.

1926 m. birželio 12 d. pradėjo veikti Kauno radiofonas. Televizija Lietuvoje atsirado 1957-aisiais.

1933 m. liepos 15 d. iš Niujorko pakilo ir per Atlantą į Lietuvą išskrido lėktuvas „Lituanica“, pilotuojamas lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno. Po poros dienų lėktuvas sudužo arba buvo numuštas nacių virš dabartinės Vakarų Lenkijos teritorijos. Abu lakūnai žuvo, jie iškilmingai palaidoti Lietuvoje.

1937 m. gegužės 7 d. Lietuvos rinktinė pirmą kartą iškovojo auksą Europos krepšinio čempionate. Krepšinis tapo labiausiai mėgstama sporto šaka Lietuvoje. Kiek vėliau susikūrė stiprių klubinių vietos komandų, pirmiausia – daug pergalių iškovojęs Kauno „Žalgiris“. Europos čempione Lietuvos vyrų rinktinė tapo dar du sykius (1939 ir 2003 m.), taip pat iškovojo Europos, pasaulio čempionatų ir olimpinių medalių. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė Europos čempione tapo 1997 m.

1993 m. vasario 25 d. prisiekė pirmasis visuotinai išrinktas valstybės prezidentas Algirdas Brazauskas.

1993 m. birželio 25 d. į apyvartą išleistas litas.

004 m. kovo 29 d. Lietuva tapo NATO nare.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.

2004 m. liepos 12 d. prisiekė ir antrąją kadenciją pradėjo pirmalaikiuose prezidento rinkimuose laimėjęs Valdas Adamkus.

2007 m. gruodžio 21 d. Lietuva įstojo į bevizę Šengeno erdvę.

ŠIMTMETIS - sėkmės istorija, kurią kūrė visi Lietuvos žmonės ir užsienyje gyvenantys lietuviai – mūsų seneliai, proseneliai, tėvai, mes. Daugelis savo šeimose turime dar gyvų prisiminimų apie signatarus, diplomatus, ūkininkus, partizanus, dvasininkus, sportininkus, mokytojus, Pasaulio teisuolius, Sąjūdžio dalyvius, mokslininkus ar savanorius. Tai mūsų herojai, mūsų Lietuva.

Minėdami atkurtos Lietuvos šimtmetį norime, kad kiekvienas rastume savo ryšį, asmeninę istoriją, savo šventės emociją ir tradiciją.

...

Švenčiame ne vieną datą, o Šimto metų sėkmės istoriją, kurią kūrėme visi. Todėl ir toliau kurkime sėkminga ir nuostabią valstybę - Lietuva!

Rusų Kalba

Я Аквиле, ученица восьмого класса. Я хочу учиться в университете и стать ветеринаром.

Мою маму зовут Эрика. Она работает строителем. Моего папу зовут Арунас. Он работает строителем.

А мою сестру зовут Камиле. Она работает консультантом.

Tikyba. Tradicijos šeimoje