Lietuvoje mokslui negalime skirti tiek finansinių išteklių kaip JAV, neišauginome Nobelio premijos laureatų, tačiau turime išskirtinių mokslininkų, kurie žinomi ir vertinami tiek pasaulio universitetų laboratorijose, tiek pasaulinėse korporacijose. Tokie yra ir trys per „Veido“ surengtą apklausą kolegų išskirti Lietuvos chemikai, kurie labiausiai išsiskiria solidžiausiais statistiniais rodikliais.

Pirmą vietą užėmusio prof. habil. dr. A.Malinausko straipsniai 1990–2010 m., taip pat ir pastarąjį dešimtmetį, iš visų Lietuvos chemikų cituoti daugiausiai kartų. Per 20 metų jis parašė 105 mokslines publikacijas, o mokslininkai visame pasaulyje jį pacitavo daugiau nei 2,2 tūkst. karto. Kol kas tai sunkiai pralenkiamas laimėjimas, darantis įspūdį visiems kolegoms.Pirmą vietą užėmusio prof. habil. dr. A.Malinausko straipsniai 1990–2010 m., taip pat ir pastarąjį dešimtmetį, iš visų Lietuvos chemikų cituoti daugiausiai kartų. Per 20 metų jis parašė 105 mokslines publikacijas, o mokslininkai visame pasaulyje jį pacitavo daugiau nei 2,2 tūkst. karto. Kol kas tai sunkiai pralenkiamas laimėjimas, darantis įspūdį visiems kolegoms.

Lietuvoje chemijos pramonė atsirado XIX a. pab. gamino daugiausia dažus ir lakus, įv. druskas, rūgštis, vaistus, kosmetikos prekes. Dauguma įmonių buvo mažos. Pirmosios didesnės buvo Klaipėdoje superfosfato fabrikas „Union“, pastatytas 1875 m. Vokietijos kapitalistų, t. p. Vokietijos savininkams priklausantys Vilniaus ir Klaipėdos degiųjų dujų fabrikai. 1919-40 m. raidai trukdė vietinių žaliavų ir kapitalo stoka, maža vidaus rinka. Ir toliau daugiausia buvo gaminami buitiniai chemijos gaminiai. 1939 m. Lietuvoje veikė 57 įmonės (su > 5 darbininkais), jose buvo 2058 darbuotojai. Po Antrojo pasaulinio karo karo Kaune išplėstas buitinės chemijos fabrikas „Chemikas“. Be to, buit. chemijos gaminius (dažus, lakus, tirpiklius, klijus, valymo bei skalbimo miltelius ir kt.) iki 1960 m. gamino ~ 6 verslinės kooperacijosartelės. Superfosfatą (30-50 tūkst. t per metus) gamino Klaipėdoje 1947-56 m. veikęs superfosfato fabrikas „Artojas“ (buv. „Union“). 1959-65 m. pastatyta Vilniaus plastmasinių dirbinių, Kėdainių chemijos, Kauno Spalio penkiasdešimtmečio dirbtinio pluošto ir Jonavos azotinių trąšų gamyklos.