Seniai seniai, kai dar žmonių nebuvo, gyveno Saulė ir Mėnulis. Gyveno šviesioje pilyje ir labai vienas kitą mylėjo..

Begyvendami susilaukė gražios dukters. Kurią pavadino Žemės vardu.

Daug metų Saulė ir Mėnulis gražiai gyveno, bet vieną dieną ėmė ir susipyko..

-Tu tokia karštuolė, kad aš negaliu su tavim gyventi, - sako Mėnulis.  - Jeigu nepakeisi savo būdo, aš tave pamesiu.

-O tu šaltas kaip ledas. Jeigu toliau toks būsi -  mudu nebegalėsime gyventi kartu.

-Galim skirtis,- ėmė pykti Mėnulis, bet duktė liks su manimi.

-Ne, dukters tau nepaliksiu. Ji negalės būti su tokiu šaltuoliu.