1 diena: Maršruto „Rokų gimnazija-Rokų Maxima-Rokų gimnazija“ apskaičiavimas.

2 diena: Vandens būsenos ir jų kaita

Pildami šaltą vandenį, girdime, kad garsas labai lengvas be trukdžių. Mokslininkai teigia, jog šaltas vanduo yra klampesnis, o karštas vanduo skamba sunkiau. Mokslininkai taip pat teigia, jog burbuliukai irgi daro įtaką garsui. Karštame skystyje būna daugiau burbuliukų, o toks vanduo skleidžia aukštesnio dažnio garsą. Kuo daugiau vandens stiklinėje, tuo garsas duslesnis ir sunkesnis(žemesnis). Kuo mažiau vandens stiklinėje, tuo garsas skardesnis, garsesnis bei lengvesnis – aukštesnis. Pilamo šalto vandens garsas nuo karšto vandens garso skiriasi tuo, kad pilamo šalto vandens garsas būna žemas, o karšto – aukštas.

SANDARA IR SAVYBĖS:     

Vanduo turi 88,6 % deguonies ir 11,4 % vandenilio (pagal masę).

Vandens tankis, skirtingai nuo kitų skysčių, šaldant didėja netolygiai.   

Vandens molekulė yra polinė. 

Vandenilio atomas turi tam tikrą teigiamą krūvį, o deguonis – neigiamą, todėl vandens molekulės yra asocijuotos.

Apie vandens būsenas lietuvių poetai parašė eilėraščių: Marius Burokas. „Vasaris“, Justinas Marcinkevičius. „Liepsnojantis krūmas“, Bronė Buivydaitė. „Žibutė“, Violeta Palčinskaitė. „Lietučio pasaka“.

3 diena: Skulptūra „Vertybė“

Meilė (rus. Любовь vok. Liebe)– psichologinė, dvasinė būsena; tarpasmeninis jausmas, kuris reiškiasi tam tikrose situacijose kylančiomis ir kintančiomis susižavėjimo, džiaugsmo, baimės, nerimo, pavydo emocijomis. Viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų. Žmonėms meilė yra labai svarbi, nes būti mylimam reiškia būti svarbiam, geidžiamam ir reikšmingam.

Vienybė, tai bendrumo jausmas, kurio pagalba mes galime kartu kurti, mokintis ir smagiai leisti laiką.