5b klasės mokiniai

Klasės vadovė

Inga Graužinienė

2019-2020 m.m.

Integruota istorijos ir anglų kalbos pamoka „Meilė Lietuvai“

Integruota lietuvių kalbos ir

gamtos ir žmogaus pamoka

„Gamtos motyvai lietuvių poezijoje“

Projektas. Pasaka

„Eglė žalčių karalienė“ atgyja.

Ką penktokams pašnabždėjo medžiais virtę Eglė, Ąžuolas, Uosis, Beržas, Drebulė?

„Aš esu Eglės sūnus Ąžuolas, tapau tvirtu medžiu, nebijau nieko. Neišsigandau savo dėdžių grasinimų pagaliais, rykštėmis. Neišdaviau tėvo ir motinos. Ir dabar esu tvirtas ir stiprus medis, nebijantis nieko.“

„Aš Eglės sūnus Berželis. Išlikau toks pat romantiškas, švelnus, šiltas, ištikimas, koks buvau paauglystėje, kai laimingas gyvenau tėvo Žilvino rūmuose.“  

„Aš Eglė, prisidengusi plačia gedulo skara, keturių vaikų mama. Kaip ir visos lietuvės suprantu, kad svarbiausia - šeima, meilė, ištikimybė. Be šito gyventi neverta. Vieni mane laiko didvyriška, teisinga, kiti - negailestinga savo vaikams.“ Atsistojusi prie didelės eglės pasijutau lyg maža mergaitė, kuriai reik dar daug augti ir mokytis...

„Aš jauniausia Eglės dukrelė Drebulė. Iš mano vardo gali aiškiai suprasti, kad aš ištisai drebu. Drebu dėl gėdingos išdavystės, per kurią buvo nužudytas mano tėvelis Žilvinas, drebu dėl motinos prakeiksmo, drebu dėl dėdžių piktų grasinimų. Aš jų vis dar bijau...“  

„Aš Eglės ir Žilvino sūnus Uosis. Gaila, kad dėl piktų dėdžių negaliu bėgioti pajūryje. Laukiu kol kažkas panaikins prakeikimą ir galėsiu apkabinti savo mamą.“ 

„Aš jaunas svajotojas beržas. Kiekvieną pavasarį, kai nubundu naujam gyvenimui, verkiu,

prisiminęs savo šeimą, Baltijos jūros dugne esančius gintaro rūmus.

Sula, kurią jūs giriate kaip

sveikatos šaltinį, yra mano ašaros.

Ačiū, kad jas surenkate.“

Medžiai Salomėjos Nėries poemoje „Eglė žalčių karalienė“.

Rokų gimnazija yra išskirtinė tuo, kad turi ne tik gimnaziją baigusių laidų ąžuolyną, bet ir prie įėjimo augančią kompoziciją

„Eglė žalčių karalienė“. Ši kompozicija parodo, kad gimnazija saugo lietuvių tradicijas – mokiniams per pasakos veikėjus primena, kokie mes turėtume būti, ką branginti.

 Šeima, meilė, ištikimybė, drąsa, vienybė, atsakomybė mums turėtų būti svarbiausi. Mūsų gimnazijai pasisekė – tikrovėje mus aplankė pasakos herojai.

Medžiai, kaip ir mokiniai, - augantys, stiprėjantys, tai sveikata ir įvairios gėrybės, nes jie subrandina vaisius.

 Trys žaltienės sūnai

 Žvelgia rūsčiai, stačiai,

O dukrelė Jinai

Vien kukčioja karčiai.

Keikia prakeiksmu ją  

Motinėlė tikra:

– Būk prakeikta!.. Deja!

Išdavikė dukra! 

Virski drebule tu! –

Visais lapais drebėk!

Paukštis joks nenutūps

Prie tavęs, nečiulbės.

Tešukuos, tegu raus

Vėtra plaukus piktai!

Tegu lietūs išpraus

Tau veidelį baltai! 

Jums nelemta, sūnai,

Augt berneliais dailiais!

Jus užkeikiu nūnai:

– Virskit medžiais žaliais!

 Ąžuolas šiuos laukuos

 Bus miškų pažiba.

Uosis oš. Ir kukuos

Gegužėlė raiba.