Istorija skiriama mažiems vaikučiams, kurie yra susipykę su švara.

Viename mažame miestelyje gyveno išdykęs ir nenuorama, neklaužada ir didžiausias kiemo murziukas šuniukas vardu Lulu. Jis turėjo dvi sesutes Lėją ir Lotą.

Lulu labai norėjo draugauti su visais aplinkiniais, bet....  Na kas norėtų draugauti su tokiu murziuku? Net sesės nežaisdavo su juo.

Kiekvieną rytą Lulu išbėgdavo į lauką, būdavo toks švarutis, bet tai trukdavo labai trumpai. Netrukus... Lulu išnaršydavo kiekvieną kampelį, balutę ir šiūkšlių krūvelę.

- Jūs tik pažiūrėkite į Lulų...- šaukdavo poto vieni kiemo draugai.

- Mes tikrai nedraugausime su tokiu murziumi,- šaukdavo kiti.

Lulu liūdnas grįždavo namo. Guosdavosi mamai, koks jis nelaimingas ir kaip niekas nenori su juo draugauti.

- Kiek kartų tau sakiau, mano mielas Lulu. Lauke galima žaisti gražiai, neišsitepliojant letenėlių, snukučio ir viso kailiuko. Tik tuomet visi norės su tavimi draugauti. 

Lulu kiekvieną kartą prižadėdavo mamai ir sau, kad kitą dieną jis tikrai elgsis gražiai.

Bet kitą dieną Lulu vėl išdykaudavo, ir visas purvinas gąsdindavo savo draugus, jog juos taip pat išteplios. Visi pabėgdavo, o liūdnas Lulu žaisdavo vienas.

Vakare griždavo dar labiau nešvarus ir dar labiau nelaimingas.

Mama kiekvieną vakarą turėdavo ilgai ir kantriai jį prausti, maudyti bei vėl ir vėl jį mokinti, kaip svarbu būti švariam:

-Jei ir toliau taip neklausysi, tai ne tik neturėsi draugų, bet gali net susirgti, esi toks nešvarus...