Tekstus redagavo ir surinko Aušra Dragūnienė

Smagaus skaitymo!

Knygelė skiriama Alan Alexander Milne 1926 m. sukurtam 

herojui Mikei Pūkuotukui. 

Jau 100 metų Mikė Pūkuotukas džiugina skaitytojus.

Kaip Mikė Pūkuotukas rado netikėtą draugą

   Vieną kartą gyveno meškiukas, kuris buvo labai draugiškas ir mielas. Jis turėjo labai daug draugų.

   Vieną dieną jis klaidžiojo miško takais ir sutiko mažą voverytę. Jie abu pasisveikino ir nutarė tapti draugais. Draugai nusprendė paklaidžioti miško takais. Rinko uogas, lėkė į beržyną ir ten sutiko fėją. Fėja pasakė, kad turi jiems iššūkį. Voverytė susidomėjo. Fėja paprašė jų nueiti prie lavos kalno, nes kitaip visas miškas taps liūdnu. 

   Draugai nieko nelaukė ir išėjo. Ilgai keliavo iki lavos kalno. Ir tada jie išvydo lavos drakoną. Meškiukas ir voverytė taip išsigando, kad jiems vos širdis nesustojo. Net kojos pradėjo purtėti. Tačiau draugai suėmė visas jėgas ir pradėjo svaidyti į jį akmenis. Nugalėję drakoną, jie grįžo namo.

  Miško gyventojai apdovanojo juos medaliais už drąsą ir stiprybę. Nuo tada voveriukė ir Mikė Pūkuotukas tapo herojais.

                                                                            Lėja Bučnytė

                                                                     „Šaltinio“ progimnazija

Mikės Pūkuotuko netikėtas draugas

   Žaliame miške gyveno Mikė Pūkuotukas. Meškutis nebuvo laimingas, nes neturėjo jokio draugo.

  Vieną dieną Pūkuotukas išgirdo kažką šaukiant. Tai buvo duobėje įstrigusi lapė. Rudė maldavo meškiuko, kad jai padėtų. Mikė Pūkuotukas ėmėsi darbo. Jis traukė lapę taip stipriai, kad net letenėlės paraudo. Po sunkaus darbo Mikė ištraukė lapę. Pūstauodegė be galo džiaugėsi ir, kaip atlygį, pakvietė meškiuką į savo urvą. Laputė pavaišino jį skaniu medumi. Kai Pūkuotukas jau buvo sotus, jis pagalvojo ir paklausė laputės, ar jie galėtų būti draugais. Saldžialiežuvė sutiko.

   Mikė Pūkuotukas ir lapė tapo geriausiais draugais.

                                                                          Ema Valionytė

                                                                   „Tarailių“ progimnazija

Mikė ir naujas draugas

   Kartą gyveno meškiukas. Jis buvo gudrus, mėgstantis medų, draugiškas. Meškius buvo užsivilkęs nedidelį raudoną megztuką.

   Mikė atsikėlė ir staiga pasigirdo bildesys į duris. Nuėjo, palengva atidarė duris ir mato: draugas Jonukas, tigras, paršelis ir Nulėpausis. Jonukas sušuko:

   - Einam pas pelėdą papietauti!

   Meškiukas sutiko ir jie drauge išėjo. Jis ėjo paskutinis ir netyčia įlipo į ant žolės padėtą dubenėlį su medumi. Paslydo, nusirito nuo kalnelio ir įkrito į upelį... Pradėjo skęsti. Bet priskrido paukštelis. Tai buvo geltona zylutė. Ji paėmė Mikę už megztuko ir pradėjo traukti. Traukė, traukė ir ištraukė. Meškis išsigandęs padėkojo. O zylė paprašė meškučio kelių grūdelių. Mikė grūdelių neturėjo, bet pasiūlė medaus. Zylė atsisakė ir paklausė, kur Mikė eina. Mikė pasakė, kad eina pietauti. Paukštelis labai norėjo kartu papietauti. Taip jie abu nuėjo pas draugus ir pasmaguriavo.

   Nuo šiol jie tapo geriausiais draugais.

                                                                           Kristupas Danius

                                                            Martyno Mažvydo progimnazija

Kaip Mikė Pūkuotukas rado netikėtą draugą

   Pabudęs ryte Mikė Pūkuotukas pasijuto visai vienų vienutėlis. Ir kaip tik jam atplaukė minčių debesis, kad jis nueis į girią ir susiras sau draugą. 

   Įsidėjo medaus ir išėjo į žydinčią girią, kur tikėjosi rasti nuotykių. Eidamas vingiuotu takeliu jis pamatė, kad paukščiai ir žvėrys turi po savo bičiulį, o jis ne. Mikė Pūkuotukas ėjo tiltu, bet tiltas lūžo, o Mikė įkrito į dumbliną upę. Medus išsisklaidė į visas puses.

   Kai Pūkuotukas išlipo iš upės, virš jo nusileido kortelė su užrašu „Norai visada išsipildo“. Kai tik Mikė perskaitė, visu greičiu nuskuodė pas burtininką. Burtininkas jo išklausė ir pasakė:

   - Tavo noras išsipildė. 

   Mikei nespėjus sumirksėti, burtininkas pradingo. 

   Grįždamas namo Pūkuotukas pamatė, kad prie jo namų stovi asiliukas. Mikė suprato, kad dabar jis turi savo geriausią draugą! Ir visą likusį gyvenimą bus bičiuliai. Kaip gera turėti draugą!

                                                                           Ema Balčytytė

                                                            Martyno Mažvydo progimnazija        

Kaip Mikė Pūkuotukas rado netikėtą draugą

   Vieną dieną Mikė Pūkuotukas nuėjo į girią ir atsisėdo ant kelmo. Jam labai patiko medus, tad pasiėmė medaus stiklainį ir pradėjo valgyti. Girdėjo paukštelių čiulbėjimą, matė skraidančius drugelius ir bites. 

    Staiga Mikė išgirdo riksmą. Piktas ir alkanas vanagas vijosi žvirblelį. Mikė Pūkuotukas nežinojo ką daryti. Rado bebro apgraužtų šakų, paėmė vieną ilgą šaką ir pradėjo baidyti vanagą. Kai nubaidė, nubėgo prie sužeisto žvirblelio. Parsinešė jį namo. Surado tvarsčių ir sutvarstė žvirblelį. Žvirblelis atsigavo. 

   Taip Mikė Pūkuotukas susidraugavo su žvirbleliu Emiliu. Jie gražiai sutarė. Kartu skaitydavo knygas. 

   Kai Emiliui žaizda sugijo, jis išskrido namo. Ir lankydavo Mikę Pūkuotuką.

                                                                  Aušrinė Lobinaitė

                                                              „Aušros“ progimnazija

Mikės Pūkuotuko draugas

   Vieną ankstų vasaros rytą, kai visur tvyrojo žaluma, Mikė Pūkuotukas dūmė į lauką. Aišku, jis ieškojo medaus.

   Išgirdęs bičių zvimbimą meškinas lėkė ta kryptimi. Tačiau pasiklydo. Nežinodamas ką daryti, atsisėdo ant žolės. Staiga atšliaužė sraigė. Ji pasakė, kad žino kelią, ir žino, kur yra medaus. Pūkuotukas pasiūlė sraigei tapti draugais. Tai išgirdusi sraigė be galo apsidžiaugė.

   Kai pagaliau smaližius grįžo namo, jis pamatė visus savo draugus. Ir tik tada suprato, kad namie visada esi laukiamas.

                                                                 Vasarė Kalendaitė

                                                            „Šaltinio progimnazija

Kaip Mikė Pūkuotukas rado netikėtą draugą

     Kartą gyveno nuostabus meškiukas, vardu Mikė Pūkuotukas, ir jo draugai.

   Vieną gražią vasaros dieną Mikė Pūkuotukas išėjo į mišką. Jis su draugais ieškojo medaus, kol prie jų priėjo liūtas. Jis buvo didelis, aštriais nagais ir dantimis, turėjo šiltą storą kailį. Visi Mikės draugai taip išsigando, kad užlipo ant aukščiausio medžio miške.     Liūtas nuliūdo ir pasakė:

   - Kas atsitiko? Ko taip išsigandote?

   -Tavęs!- sušuko visi kartu.

   Vienintelis Mikė Pūkuotukas jo neišsigando ir jie tapo draugais. Jie buvo tokie geri draugai, kad niekas negalėjo jų atskirti. Visi Mikės draugai pradėjo liūto nekęsti. Tad vieną dieną, kai Mikė Pūkuotukas vaikštinėjo su liūtu, Mikio draugai atsliūkino prie jų ir pagrobė liūtą. Meškiukas bėgo paskui juos, bet nepavijo. 

    Kai vėliau Mikė paklausė, kodėl jie pagrobė jo draugą, niekas nieko neatsakė.

   O liūtas vis jų prašė prašė ir prašė tol, kol jie visi tapo draugais. 

                                                   Adomas Laktionkinas

                                        Martyno Mažvydo progimnazija

Kaip Mikė Pūkuotukas rado netikėtą draugą

   Vieną kartą gyveno Mikė Pūkuotukas. Jis buvo geras ir nuoširdus, mėgo medų.

   Vieną dieną Mikė nuliūdo, nes neturėjo nė vieno draugo. Ir sugalvojo, kad reikia eiti ieškoti draugo, kuris būtų geras ir nemeluotų. Taip ir padarė. Parėjo namo ir susikrovė kuprinę. Išėjo į mišką ir ten pamatė avilį. Lėtai prie jo priėjo. Capt! Įkišo leteną ir paėmė medaus. Bet bitė įgėlė ir jam pradėjo skaudėti. Kai bitė pamatė, kad čia meška, labai išsigando! O Pūkuotukas paklausė:

   - Kodėl tu man įgėlei?

   - Nes tu mano medų ėmei, - atsakė bitė. 

   - O gal mes galime būti draugais?- paklausė Mikė.

   - Gerai, galime.

   Taip Mikė Pūkuotukas rado draugą. Jie dažnai žaidė kartu ir pasižadėjo, kad dalinsis medumi.

                                                 Mingailė Kuzminskytė

                                            „Jovarų“ pagrindinė mokykla

Pūkuotukas, Amėja ir Reksas

   Gyveno vieną kartą toks meškiukas, vardu Pūkuotukas. Jis norėjo susirasti draugą.

   Kartą jis užuodė saldų kvapą. Nusekė paskui tą kvapą ir pamatė bitę. 

   - Labas, koks tavo vardas? Ir kodėl čia taip kvepia?

   - Labas. Aš Amėja. Atskridau surasti medaus. Ir tu pažiūrėk, kaip moku!

   Bitė pradėjo mėtytis medumi. Vienas lašelis medaus pateko ant Pūkuotuko liežuvėlio ir meškinas paragavo. Tai buvo skaniausias medus, kokį jis buvo ragavęs. Jie abu pasikalbėjo ir suprato, kad yra labai panašūs. Bitelė pasakė:

   - Ar galėtum su manimi nuzyzianti į juodąjį mišką. Aš bijau ten skristi viena.

   Pūkuotukas sutiko ir abu iškeliavo į mišką. Viskas ten buvo juoda. Jie ėjo ėjo ir sutiko drakoną Reksą. Amėja pradėjo mėtyti medų į jį. Drakonui irgi medus pateko į burną. Drakonas, pajutęs, kad medus toks skanus, pradėjo net šokinėti!

   Jie visi susidraugavo, o Mikis susirado net du draugus. 

                                                         Estrėja Jucikaitė

                                           Martyno Mažvydo progimnazija